Draudimas
Draudimas – ekonominių, finansinių ir socialinių santykių visuma, kurią formuoja ypatinga šalies teisinė bazė, ir kuri formuoja tikslingą fondą iš namų ūkio, gamybinio, kreditinio, valstybinio sektorių bei tarptautinių organizacijų piniginių lėšų, kurį vėliau paskirto ir panaudoja to fondo dalyvių patirtų nuostolių dėl nepalankių, bet aptartų sąlygų atlyginimui. Draudimas yra ir rizikos valdymo priemonė, naudojama apsisaugoti nuo galimų finansinių nuostolių rizikos. Draudimo pagalba siekiama iš anksto apsisaugoti nuo galimų neigiamų padarinių, kurie atsiranda dėl draudiminio įvykio.
Draudimo Šakos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagal Lietuvos respublikos draudimo įstatymą draudimas skirstomas į draudimo šakas bei draudimo grupes. Draudimo šakos yra gyvybės ir ne gyvybės draudimas. Savo ruožtu, gyvybės ir negyvybės draudimo šakoms priskiriamos įvairios draudimo grupės.
Ne gyvybės draudimo šaka
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ne gyvybės draudimo šakai priskiriamos šios pagrindinės draudimo grupės:
- sveikatos draudimas apima draudimą nuo nelaimingų atsitikimų bei draudimą dėl ligos atvejo;
- transporto priemonių draudimas, vežamų krovinių draudimas;
- turto draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų, kitų rizikų;;
- su transporto priemonių valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas;
- bendrosios civilinės atsakomybės draudimas;
- kredito draudimas, laidavimo draudimas bei kai kurios kitos
Bendrai galima sakyti, kad ne gyvybės draudimo sutartys apima turto draudimo, civilinės atsakomybės draudimo bei sveikatos draudimo sutartis.
Gyvybės draudimo šaka
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gyvybės draudimo šakai priskiriamos tokios pagrindinės draudimo grupės:
- Gyvybės draudimas, apima šias draudimo rūšis:
- gyvybės draudimą, kai draudimo išmoka mokama tik sulaukus nustatyto amžiaus, tik mirties atveju, tik sulaukus nustatyto amžiaus arba mirties atveju, nesulaukus nustatyto amžiaus;
- anuitetą, kai numatomos periodinės draudimo išmokos pradedamos mokėti įsigaliojus draudimo sutarčiai arba sulaukus nustatyto amžiaus, arba įvykus kitam numatytam įvykiui. Anuiteto mokėjimo pabaigos terminas turi priklausyti nuo asmens, gaunančio anuitetą, ar kelių asmenų, gaunančių anuitetą, gyvenimo trukmės;
- draudimo sutartyje numatytą papildantį draudimą dėl žalos asmeniui, kuris taip pat apima apdraustojo darbingumo netekimą, draudimą mirties dėl nelaimingo atsitikimo atveju, draudimą invalidumo dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos atveju. Šiame papunktyje numatytos draudimo rūšys draudimo sutartyje gali būti numatytos tik kaip papildančios pagrindinę draudimo riziką.
- Sutuoktuvių ir gimimų draudimo grupė apima gyvybės draudimo rūšis, kai draudimo išmoka mokama sutuoktuvių ar vaiko gimimo atvejais.
- Gyvybės draudimo, susijusio su investiciniais fondais (kai investavimo rizika tenka draudėjui; (investicinis gyvybės draudimas) grupė apima gyvybės draudimo rūšis, kai draudimo sutarties galiojimo metu sukauptų lėšų investavimo rizika ar jos dalis tenka draudėjui, o šių lėšų kaupimas susijęs su investicinių fondų ar tam tikro indekso vertės pasikeitimu, išskyrus 4 punkte numatytą draudimo grupę.
- Tontinų draudimo grupė apima gyvybės draudimo rūšis, kai steigiama narių draugija, siekianti bendrai kapitalizuoti narių įnašus ir vėliau paskirstyti tokiu būdu sukauptą turtą išgyvenusiems nariams ar mirusių narių naudos gavėjams, t. y. sukauptas kapitalas atitenka nariui (nariams), išgyvenusiam iki nustatyto termino ar įvykio arba tiesiog ilgiausiai išgyvenusiam (kitus pergyvenusiam) nariui ar jų grupei.
- Pensijų kaupimo veiklos draudimo grupė apima valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimą, numatytą Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatyme ir kituose teisės aktuose, t. y. vadinamoji Pensijų sistemos reformos II pakopa.
Draudimo sutarčių rūšys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Atsižvelgiant į draudimo išmokos pobūdį, draudimo sutartys skirstomos į nuostolių draudimo bei sumų draudimo sutartis:
- Sumų draudimo sutartys yra gyvybės draudimo sutartys, taip pat ir sveikatos draudimo sutartys, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią draudimo sumai ar jos daliai.
- Nuostolių draudimo sutartys yra turto draudimo, civilinės atsakomybės draudimo, taip pat ir sveikatos draudimo sutartys, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią patirtiems nuostoliams.
Draudimo rinka
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Draudimo rinka - tai finansų rinkoje veikiantis mainų mechanizmas, suvedantis draudimo paslaugų pardavėjus ir pirkėjus, taip suformuojant draudimo paslaugų pasiūlą ir paklausą, kurią reguliuoja ypatinga piniginių santykių forma "draudimo įmoka - draudimo išmoka" ir kuri leidžia šioms abejoms šios rinkos dalyvių pusėms realizuoti savo tikslus bei kartu garantuoti šalies ekonominės ir socialinės raidos tiklsingumą bei efektyvumą.
Draudimo istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Draudimo ištakos siekia žilą senovę. Nuo pačių seniausių laikų žmonės norėjo padidinti savo saugumą, apsaugoti save, savo aplinką bei turtą. Biblijoje randame pasakojimų apie tai, kaip buvo kaupiamos atsargos nederliaus ar karo metui. Senovės miestų gyventojai laikė tikslinga mokėti tam tikrą mokestį, kad derlingais metais būtų sukauptos atsargos bado ar miesto apsupties laikotarpiui. Bendro rezervo ar fondo samprata formavosi žmonių sąmonėje nuo pačių seniausių laikų.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]