Borisas Gelfandas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Borisas Gelfandas
Boris Gelfand.jpg
Pilnas vardas Borisas Gelfandas
Šalis TSRS vėliava TSRS iki 1991 m.
Baltarusijos vėliava Baltarusija (19911998)
Izraelio vėliava Izraelis nuo 1998 m.
Gimė 1968 m. birželio 24 d. (49 metai)
Izraelis
Titulas Didmeistris (1989)
FIDE reitingas 2751 (2014 kovas)
Aukščiausias reitingas = 2777 (2013 lapkritis)

Borisas Gelfandas (brus. Барыс Абрамавіч Гельфанд; hebr. בוריס אברמוביץ' גלפנד‎; g. 1968 m. birželio 24 d.) yra Izraelio šachmatų didmeistris. Jis laimėjo 2011 m. kandidatų mačus ir Maskvoje 2012 m. žaidė mačą dėl pasaulio čempiono titulo su Višvanatanu Anandu.

Mačui pasibaigus lygiosiomis 6 : 6, čempionui išaiškinti buvo žaidžiamas papildomas greitųjų partijų mačas. Borisas Gelfandas pralaimėjo šį mačą 1½ : 2½.[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaikystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Borisas Gelfandas gimė 1968 m. birželio 24 d. Minske inžinierių Abramo ir Nelos šeimoje. Tėvas labai dažnai vykdavo komandiruotėn į statybvietes Baltarusijoje, Lietuvoje ir Rusijoje, tad šeima dažnai klajodavo.

Tai buvo tipinė to laikotarpio inteligentų šeima, kur šachmatai turėjo savo vietą, tarp kino, teatro, ar knygų. Todėl, kai Borisui buvo ketveri, tėvas nupirko sūnui šachmatų knygą. Tai buvo J. Averbacho ir M. Beilino „Kelionė į šachmatų karalystę“.

Jo tėvas prisimena:

„Aš nusprendžiau, kad mes peržiūrėsime po vieną diagramą per dieną… Po poros mėnesių, kai jau buvome peržiūrėję trečdalį knygos, Boria mano pagalbos atsisakė. Pamaniau, kad jam nusibodo šachmatai, bet netrukus pastebėjau, kad jis savistoviai nagrinėja knygos gale pateiktas pasaulio čempionų partijas“.

Taip sūnus vis giliau skverbėsi į 64 langelių pasaulį.

Treneriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmu B. Gelfando treneriu tapo Eduardas Zelkindas, kai Borisui dar nebuvo ir septynių. Iš pradžių Zelkindas net nenorėjo jo priimti, bet, kai vaikas parodė, kaip galima būtų žaisti D. Bronšteino partijoje su kompiuteriu, Zelkindas suprato, kad vaikas ne tik žino, kaip figūros vaikšto, bet ir supranta, kas vyksta lentoje.

Borisas treniravosi pas E. Zelkindą penkerius metus ir ne tik žaidė kombinacinį žaidimą, bet ir buvo pažengęs žaidžiant baigmes.

Nuo 1979 m. jį treniravo pajėgi šachmatininkė ir pedagogė T. Golevaja. 1979 m. Minske vyko vyko SSRS čempionatas. 11-metis B. Gelfandas buvo pats atidžiausias žiūrovas salėje: nepraleido nei vienos partijos, be to, surinko iš dalyvių 18 autografų…

1980 m. jo treneriu tapo A. Kapengutas. Jis jam suteikė sisteminių žinių apie šachmatus, išmokė savistoviai dirbti ir įskiepijo įprotį ieškoti naujų idėjų. Jų kūrybinis bendravimas tęsėsi beveik 12 metų. B. Gelfandui buvo atvira didžiulė trenerio biblioteka, jis galėdavo jam užduoti bet kokį šachmatus liečiantį klausimą.

Petrosiano mokykla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svarbią reikšmę B. Gelfando, kaip šachmatininko vystymuisi turėjo dalyvavimas 19801983 m. „Petrosiano mokyklos“ sesijos, kur jis ne tik klausėsi dėstytojų lekcijų, bet ir galėjo pabendrauti su buvusiu pasaulio čempionu.

„Tai buvo kažkas ypatinga, sako Borisas, – prisimenu, kaip Petrosianas sakė man, kad be tikslo nedaryčiau nei vieno ėjimo: „Dargi žaisdamas žaibo partijas – visada galvok!“ Šis patarimas turėjo didžiulę įtaką formuojant mano žaidimo stilių…“

Pirmieji pasiekimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sekantys keleri metai buvo sėkmingi. Jis gerai užsirekomendavo tarp stipriausių SSRS jaunųjų šachmatininkų.

Jaunystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Meistras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1983 m., jį 15-metį, įtraukė į Minske vykusį A. Sokolskio atminimo turnyrą – ir sensacija! Borisas nepralaimėjęs nei vienos partijos. Dplenkęs du didmeistrius ir 12-ką meistrų įvykdė meistro normatyvą; tiesa, dėl biurokratijos pinklių juo tapo tik 1985 m., kai jau suėjo 16-ka.[2] Tais pačiais 1983 m. 15-metis B. Gelfandas pirmą kartą žaidė Baltarusijos suaugusiųjų čempionate, o 1984 m. ir 1985 m. tapo čempionu.

Jaunimo čempionatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1985 m. Jūrmaloje B. Gelfandas pirmą kartą laimėjo SSRS jaunimo čempionatą (9 taškai iš 11).[3] Atkaklioje kovoje dėl pirmos vietos jis pustaškiu aplenkė kitą kylančią žvaigždę – Vasilijų Ivančiuką.

Po dvejų metų (1987) m. Arnheme, įveikęs atkaklų varžovų pasipriešinimą atrankoje, aplenkė jį ir Europos jaunimo (iki 20) čempionate. Pralaimėjęs V. Ivančiukui asmeninę partiją, nesutriko ir laimėjęs sekančias 11-ką partijų, surinkęs 11½ iš 13 galimų, užėmė 1-ąją vietą.[4]

1988 m., taip pat Arnheme, B. Gelfandas savo pasiekimą pakartojo kartu su A. Drejevu surinkęs po 10½ iš 13 galimų taškų.[5] ir tapo du kartus Europos jaunimo čempionu. O prieš tai 1-os vietos dalybos SSRS jaunimo čempionate, bei jaunimo pasaulio čempionate Adelaidėje 1–4 v. (1-oji vieta Žoeliui Lotje[6]). 1988 metų pabaigoje SSRS I-os lygos čempionate, kuris lapkričio mėn. vyko Klaipėdoje, surinkęs, kartu su S. Dolmatovu, po 10½ iš 16, pasidalijo 1–2 vietas ir pateko į SSRS aukščiausios lygos čempionato finalą.

Žingsnis į šachmatų elitą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po metų, 1989 m. apie B. Gelfandą prakalbo ir visas pasaulis. Sėkmė jį lydėjo iš turnyro į turnyrą, augo reitingas. Jam dar nebuvo ir 20-ies, kai su reitingu 2673, įsiveržė į pirmą geriausių pasaulio šachmatininkų dešimtuką. Tą sėkmę įtvirtino naujais pasiekimais.

B. Gelfandas, iš pirmo bandymo, Odesoje vykusiame SSRS aukščiausios lygos šachmatų čempionate pasidalijo 3-ią vietą. Tai leido jam dalyvauti SSRS komandos sudėtyje nugalėjusioje Europos čempionate. Po metų jis, irgi SSRS komandos sudėtyje, šachmatų olimpiadoje Novi Sade. Per visą karjerą iki 2012 m. sužaidė 9-iose šachmatų olimpiados: be minėtos, pradžioje už Baltarusiją ir vėliau už Izraelį.

Pirmieji žingsniai link pasaulio čempionato[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1989 m. Palma de Maljorkoje vyko grandiozinis atrankinis turnyras, kuriame dalyvavo 150 didmeistrių. Tai buvo tuo metu bene didžiausias tokio aukšto lygio šveicariška sistema organizuotas turnyras. Per pirmas 7-ias partijas B. Gelfandas laimėjo šešias. Galutinis rezultatas 7½ taško ir 1-oji vieta.

Superturnyrai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Toks pasiekimas neliko nepastebėtas. Pasibaigus turnyrui gauna kvietimų į du superturnyrus: į Tilburgą ir į Linaresą.

1990 m. Linareso turnyre jau pirmajame rate naujokui teko rimtas išbandymas: susitikti su pačiu G. Kasparovu, bet Borisas išlaikė šį egzaminą pas pasaulio čempioną: aštri dvikova, iki paskutinės minutės buvo prikausčiusi žiūrovų dėmesį. Nežiūrint to, kad ji baigėsi lygiosiomis, buvo pripažinta geriausia turnyre. Po tokio „apšilimo“ tiek G. Kasparovas, tiek B. Gelmanas pasiekė po 4-ias pergales iš eilės ir niekam nebekilo klausimų, kas čia kovoja dėl pirmosios vietos. Vis tik turnyrą laimėjo G. Kasparovas, o 2-as, atsilikęs pustaškiu, buvo B. Gelfandas.

Kandidatų mačai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Puikiai pasirodęs Linareso turnyre, B. Gelfandas patenka į pasaulio vedančiųjų šachmatininkų tarpą. O po to, kai jis, kartu su V. Ivančiuku, 1990 m. pasidalija pirmąją vietą Manilos tarpzoniniame, apie jį pradedama kalbėti, kaip apie galimą pretendentą į šachmatų „sostą“.

Deja pirmas bandymas tapti pretendentu nutrūko jau kandidatų mačų ketvirtfinalyje – pralaimėjo Naidželui Šortui (3 : 5).[7] Borisui nepavyko su varžovu: šiame pasaulio čempionato cikle brito sustabdyti nepavyko niekam – jis tapo pretendentu.

B. Gelfandas iš savo pralaimėjimo tragedijos nedarė ir po dvejų metų vėl ruošėsi šturmuoti aukštumas – jam juk tada tebuvo 22 metai.

Bet 1993 m. FIDE ir PŠA pradėjo rengti paralelinius atrankos ciklus. Borisas buvo vos ne vienintelis, kuris negainiojosi dviejų „zuikių“. Jis nusprendė susitelkti tie FIDE varžybomis.

Bet iki 1993 m., kai Bylio tarpzoniniame turnyre antrą kartą iš eilės pasiekė pergalę. B. Gelfandas patikimai surinko +5. Lemiama buvo 8-ojo rato partija kurioje, kaip ir prieš trejus metus Manilos tarpzoniniame, sutriuškino V. Anandą.

Tačiau iki 1993 m. jis buvo nuveikęs nemažai: 1991 m. nugalėjo Belgrade, 1992 m. pasidalijo kartu su G. Kasparovu Emilijos Redže 2-ąją vietą, laimėjo Veik an Zee, o baigiantis metams Aliochino atminimo turnyrą.

Šiame turnyre jam sekėsi beveik viskas, o jo kūrybinis žaidimas pasiekė savo apogėjų! Borisas laimėjo prieš A. Karpovą, V. Anandą ir V. Salovą ir tik „nebūtinas“ pralaimėjimas A. Širovui neleido jam užimti „grynos“ pirmos vietos.

Patekęs į FIDE kandidatų mačus, B. Gelfandas į PŠA turnyrą nevyko.

FIDE čempionate[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kad kandidatų mačuose jo nusiteikimas buvo rimtas, parodė pirmas mačas su M. Adamsu. Borisas laimėjo 5 : 3. Po sekusios nesėkmės Linarese (11-a vieta) ir pergalės Dos Hermanase, jis du su puse mėnesio ruošėsi mačui su 19-mečiu V. Kramniku. Mačas jam buvo sėkmingas – laimėjo 4½ : 3½. B. Gelfandas jį laiko vienu reikšmingiausių savo pasiekimų: nežiūrint jauno amžiaus, varžovas jau buvo tarp 5-ių geriausių pasaulio žaidėjų.

1994 m. B. Gelfandas baigė laimėdamas atkrentamųjų greitųjų šachmatų turnyrą Kap d‘Agde Prancūzijoje, kur finale nugalėjo būsimą savo varžovą kandidatų mačų pusfinalyje – A. Karpovą (4 : 2).

Nors iki tol jų susitikimų rezultatas buvo 3 : 1 A. Karpovo naudai, B. Gelfando pergalė prieš A. Karpovą, atrodė galima, tad į Sanghi Nagarą jis atvyko tikėdamasis nugalėti. Deja po pirmųjų trijų partijų A. Karpovas susiėmė išlygino rezultatą. Lemtinga buvo 7-oji partija, kurioje Borisas išleido šansus lygiosioms. Pasireiškė didelė A. Karpovo žaidimo patirtis – jis sugebėjo „prisitaikyti“ prie Boriso žaidimo.

Turnyrų maratonas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žlugusios kandidatų ciklo viltys nesustabdė tolesnės B. Gelfando karjeros. Tais pačiais 1995 m. Borisas buvo tarp pirmųjų Dos Hermanase ir Bylyje, o Belgrade pasidalijo su V. Kramniku 1–2 vietas – po „+5”!

Sekančius dvejus metus Baltarusijos šachmatininkui kvietimai į turnyrus pylėsi, kaip iš gausybės rago, ir jis kiek pervertino savo fizines galimybes. Per dvejus metus sužaidė 183 „klasikines“ partijas, neskaitant greitųjų ir žaibo partijų. Jis be perstojo keliavo: Veik an Zee, Amsterdamas, Dos Hermanasas, Madridas, Novgorodas, Dortmundas, Bylis, Polianica Zdroj, Groningenas,[8] Belgradas ir vėl Groningenas - pirmasis FIDE atkrentamųjų mačų čempionatas. Apie aukštas vietas B. Gelfandui nebuvo kada galvoti: reikėjo ruoštis sekančiai partijai. Nuostabu, kad vis tik išliko tarp 10 stipriausių pasaulio šachmatininkų. Moralinis nuovargis vedė prie dažnų klaidų neblogai žaistose partijose. Susidarė užburtas ratas.

Naujas gyvenimas ir turnyrai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Grįžęs namo jis nusprendžia pradėti „naują gyvenimą“ Jis seniai planavo išvažiuoti gyventi į Izraelį. Tad 1998 savo planus įvykdė, apsigyvenęs netoli Tel Avivo esančiame Rešon-leCion miestelyje.

Pakeitęs pilietybę B. Gelfandas, kur kas rečiau besėdo prie šachmatų lentos. Bet jo reti pasirodymai tapo rezultatyvesni: pergalė 1998 m. Polianice Zdroj, kur tašku aplenkė A. Širovą, 1998 m. Tel Avivo superturnyre ir 1999 m. Malmėje. Tais pat metais buvo 2-as Pamplonoje.[9]

2000 metų pabaigoje pradėta kalbėti apie B. Gelfando „sugrįžimą“… Borisas prasibrovė iki pasaulio taurės pusfinalio Šenjange, kur nusileido V. Anandui tik žaidžiant žaibo partijas. Po to, antrą kartą, puikiu stiliumi laimėjo A. Rubinšteino atminimo turnyrą.

FIDE trumpųjų mačų čempionatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

FIDE pretendento atrankai atsisakė kandidatų mačų ir pradėjo rengti trumpų atkrentamųjų mačų čempionatus.

Į pirmąjį tokį čempionatą Groningene B. Gelfandas atvyko. Jis praėjo atkakliose kovose (tris per papildomus mačus) Dž. Lotje, V. Tkačievą ir A. Drejevą. Tačiau ketvirtfinalyje susitiko su V. Anandu. Po greitų lygiųjų 1-oje partijoje, niekas negrėsė ir 2-oje, bet nervinė įtampa padarė savo: „lygioje vietoje“ žiopteli kokybę, dar bando atiduoti figūrą už du pėstininkus, bet laikosi neilgai – tad į pusfinalį patenka V. Anandas. B. Gelfandas vėl buvo per du žingsnius nuo „sosto“.

Bet 1999 m. FIDE trumpų atkrentamųjų mačų pasaulio čempionate nusileidžia aštuntfinalyje būsimam pasaulio čempionui A. Chalifmanui

Ir 2000 m. FIDE pasaulio čempionate reikalai klostėsi nekaip: jis praėjo tik du ratus ir nusileido būsimam finalininkui A. Širovui – 1½ : 2½.

2001 m. lapkričio 27gruodžio 13 d. Maskvoje, vykusiame FIDE čempionate šiek tiek pasitaisė ir pasiekė ketvirtfinalį, kur jį sustabdė P. Svidleris. Jam Borisas nusileido po žaibo partijų.

2004 m. FIDE surengė pasaulio čempionatą Libijoje, kur B. Gelfandas dėl politinių priežasčių nedalyvavo.

2002–2006 metai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

20022006 m. B. Gelfando rezultatai turnyruose buvo nepastovūs: sėkmingus keisdavo nesėkmingi, ryškius kūrybinius blyksnius – kūrybinės sausros laikotarpiai. Su jo aukštu reitingu jis buvo pageidaujamas antrojo ešelono turnyrų dalyvis. Aukštesniojo ešelono turnyruose – dalyvavo tik 2006 m. Monte Karlo Amber turnyre. Šiuo laikotarpiu Borisas turnyruose kažko ypatingo nei greituosiuose, nei žaidžiant nežiūrint į lentą nerodydavo – dažniausiai užimdavo turnyrinės lentelės apatinę pusę.

B. Gelfandas skundėsi:

„Nuo 1998 iki 2006 m. „klasikiniais“ šachmatais sužaidžiau gal tik 5–6 superturnyruose. Reitingas visą laiką buvo 6–16 pasaulyje. Juk dabar žaidėjas su tokiu reitingu per dvejus metus sužaistų daugiau turnyrų!“

2002 m. B. Gelfandas siekė patekti į mačą su V. Kramniku, bet atrankos turnyre Dortmunde nesisekė – nusileidęs V. Topalovui ir A. Širovui jis nesugebėjo prasimušti į atkrentamuosius mačus.

Atgimimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2005 m. B. Gelfandas žaidžia pirmojoje pasaulio šachmatų taurėje Chanty Mansijske, pasiekė ketvirtfinalį, kur pralaimėjo A. Griščiukui (2 : 4). Nežiūrint iškritimo ketvirtfinalyje iš pasaulio taurės varžybų, B. Gelfandas patenka 2007 m. Kandidatų mačus, kur bus kovojama dėl 4-ių kelialapių į 2007 m. pasaulio čempionato turnyrą. Galimybė vėl įsijungti į kovą dėl pasaulio čempiono titulo buvo labai rimtu motyvu.

Žaisdamas 2007 m. kandidatų mačuose įtikinamai iškovojo teisę vykti į pasaulio čempionatą Meksike! Pradžioje, po 6-ių lygiųjų, jis aplošė Rustamą Kasimdžanovą žaidžiant greitąsias partijas (2½ : ½). Po to buvo įveiktas ir Gata Kamskis. Šį kartą pakako 5-ių pagrindinio mačo partijų iš, kurių dvi laimėjo juodaisiais (3½ : 1½).

Meksikas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po trijų mėnesių 39-metis B. Gelfandas Meksike tampa pagrindiniu pasaulio čempionato „atradimu“! Jo debiutinis pasiruošimas buvo puikus: juodosiomis figūromis – rusiškoji partija, o baltosiomis – kataloniškoji. Bet vis tik svarbiausia buvo, kad tryško energija ir turėjo didelę naujų idėjų atsargą. Jau daug metų jis turnyruose nedemonstravo tokio spaudimo ir noro žaisti dėl pergalės kiekvienoje partijoje. Po 1-o rato pirmavo Višvanatanas Anandas (5 iš 7). B. Gelfandas atsiliko pustaškiu.

Tačiau „pasaka“ baigėsi 9 ture, žaidžiant su A. Griščiuku, kuris pasiekė vienintelę savo pergalę turnyre ir, būtent, prieš antroje vietoje esantį B. Gelfandą… Po to Višį buvo jau nebepavejamas, nors Borisas ir stengėsi, išspaudęs pergalę prieš L. Aronianą. Dar daugiau ir 2-os vietos užimti nepavyko: jį pavijo energingai finišavęs V. Kramnikas, kuriam pagal papildomus rodiklius atiteko 2-oji vieta.

Kiti turnyrai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nežiūrint čempionato pabaigos, ekspertai vieningai pažymėjo, kad artėjant prie 40-ies, B. Gelfandui atsivėrė „antrasis kvėpavimas“. Vis tik jį Borisas naudojo tik kovojant dėl pasaulio čempiono titulo: „įprastuose“ turnyruose jam trūkdavo pastovumo ir žaisdavo juose ne visada vienodai sėkmingai.

Iš vienos pusės, buvo skaudžių nesėkmių 2008 m. Veik an Zee ir Sočyje, vidutiniški rezultatai 2009 m. Nalčike ir Bylyje, iš kitos – puikūs rezultatai Džermuke, lygus ir patikimas žaidimas M. Talio atminimo turnyruose.

Prasiveržimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2009 m. Pasaulio taurė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šitą „vaizdelį“ nepakeitė ir jo puiki pergalė 2009 m. Pasaulio taurėje Chanty Mansijske. Visą turnyrą jis praėjo įnirtingoje kovoje. Pusę mačų baigėsi lygiosiomis ir prasiveržti į sekantį etapą tekdavo žaidžiant greitąsias partijas.

Finale jo laukė sunki kova su R. Ponomariovu. Pagrindiniam mačui pasibaigus lygiosiomis nugalėtojo išaiškinimui buvo žaidžiamos greitosios: du kartus Borisas buvo per žingsnį nuo pergalės, du kartus Ruslanas išlygindavo paskutinėje partijoje… Bet vis tik, B. Gelfandas išspaudė pergalę – 7 : 5!

„Palyginti pergalę Chanty Mansijske su ankstesnėmis nenorėčiau. Ši – kažkokia ypatinga!”, sako jis.

Po pergalės Pasaulio taurėje jį po 13-kos metų vėl pakvietė į Linareso turnyrą. Be jo B. Gelfandas žaidžia Astrachanės ir Baznės turnyruose.

Pretendentas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bet pagrindinis iššūkis laukė 2011 m. Kandidatų mačuose Kazanėje. Juose dėl trumpųjų mačų naudojimo atsisakė dalyvauti M. Karlsenas. Dauguma mačų tapo tikra loterija, kai pagrindiniai įvykiai vykdavo, kabant laikrodžio vėliavėlėms. B. Gelfandas į tai reagavo filosofiškai: laiko nepasirinksi… pasirinkimo juk nėra – reikia žaisti…

Pirmą savo varžovą, Šahrijarą Mamedjarovą, jis įveikė 2½ : 1½ Antrajame mače su G. Kamskiu teko žaisti greitąsias partijas, nors 3-iojoje pagrindinio mačo partijoje galėjo persverti, bet pasitraukė valdove ne į tą laukelį… – lygiosios. Greitosios sekėsi sunkiai: jei 1-ojoje partijoje Gata „atleido“ klaidą, tai 3-ioje ne: B. Gelfandas baltaisiais jau 16 ėjime liko be figūros!

Kad išgelbėtų mačą, jam liko laimėti juodaisias paskutinę partiją. Partija vyko sudėtingai. G. Kamskis ne kartą galėjo nubraukti klausimus dėl mačo rezultato, bet delsė, traukįsi, kol B. Gelfando pergalė tapo neabejotina. Žaidžiant žaibo partijas kovos nebebuvo – Borisas, laimėjęs abi, pateko į finalą.

Ten jo laukė Aleksandras Griščiukas, eliminavęs du pačius pavojingiausius varžovus – L. Aronianą ir V. Kramniką. Jis žaisdavo atsargiai: baltaisiais trumpos lygiosios, o juodaisiais stengdavosi atsilaikyti… Kitaip sakant, viltis dėdavo į greitąsias, kur sėkmingai vaikščiodavo bedugnės kraštu.

Pagal tokį scenarijų vyko ir finalinis mačas ir po 5-ių lygiųjų atrodė, kad greitųjų neišvengti. Bet B. Gelfandas sugebėjo susikaupti 6-oje „gyvenimo partijoje“. Atrodė, kad baltieji po debiuto nieko nepasiekė ir juodieji (Griščiukas) pradėjo savo aktyvias operacijas prieš baltųjų karalių, bet netikėtai paaiškėjo, kad jie patys neturi kuom vaikčioti! A. Griščiukas veltui ieškojo kokio nors kontržaidimo, tad netrukus jam teko pasiduoti. B. Gelfandas laimėjo finalinį mačą 3½ : 2½ ir tapo pretendentu į „karūną“.[10]

Pasaulio čempionato mačas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis mačas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasaulio čempionato mačas vyko „neutralioje aikštėje“ – vyko 2012 m. gegužės 1031 d. Maskvoje.

Pirmos 6-ios partijos pasibaigė lygiosiomis. 7-ojoje partijoje vėl buvo žaidžiama slaviškoji gynyba. Šį kartą pretendentas baltaisiais vietoje Vc2, bandė 6. c5. Čempionas pasirinko ne geriausią ėjimą 21…Že4 (geriau 21…Bc2 Bc2 22.Rc6), po kurio baltieji, iškeitę bokštą, gavo geresnę padėtį. Lemiamą klaidą juodieji padarė, kai sužaidė 23…g5, po kurios pretendentas žaisdamas tiksliai varžovo nebepaleido. B. Gelfandas išėjo į priekį 4:3[11].

Čempionas atsirevanšavo greitai. Aštuntoji partija prasidėjo, kaip ir 3-ioji. Bet juodieji jau 3-iame ėjime pasuko į šoną. Susidariusi pėstininkų struktūra priminė Zemišo variantą senojoje indiškojoje gynyboje, bet figūrų išsidėstymas buvo kitoks: abu baltųjų žirgai buvo valdovės sparne. Stengdamiesi tai išnaudoti juodieji nusprendė lysti į komplikacijas karaliaus sparne, provokuodami baltuosius stumti g pėstininką. Baltieji priėmė iššūkį ir prasidėjo aštrus žaidimas, kuriame varžovams teko skaičiuoti daug variantų. Borisas Gelfandas viename jų apsiskaičiavo, kaip vėliau sakė, kad nebuvo numatęs 17. Vf2!, po kurio juodiesiems gresia dideli nuostoliai, arba matinė ataka. B. Gelfandas pasidavė, o mačo rezultatas tapo lygus – 4 : 4. Likusioms ketverioms partijoms pasibaigus lygiosiomis, mačas baigėsi lygiosiomis 6 : 6.

Greitosios partijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nugalėtojui išaiškinti buvo žaidžiamos 4-ios greitosios partijos. Pirmojoje buvo užfiksuotos lygiosios.

Antrojoje partijoje V. Anandas, žaisdamas baltaisiais, po debiuto laimėjo pėstininką, bet užtai, kaip kompensaciją, juodieji išlaikė du rikius. Atkakliai gindamasis B. Gelfandas pasiekė lyginę padėtį, tačiau spręsdamas iškilusius sunkumus sunaudojo per daug laiko ir, patekęs į gilų ceitnotą, padarė klaidą ir pralaimėjo.

3-ioje greitojoje partijoje pretendentas, pasinaudojęs varžovo klaidomis, įgijo laimėtiną padėtį: vienu momentu galėjo likti su figūra viršaus, bet nepastebėjo šios galimybės. Vis tik B. Gelfandas laimėjo pėstininką ir išlaikė didelius šansus nugalėti, bet nepastebėjęs V. Anando kontržaidimo, suklydo. Po to, savo ruožtu, čempionas padarė keleta netikslumų ir baltieji bokštų baigmėje turėjo dviem pėstininkais daugiau. Tačiau kabant „laikrodžio vėliavėlėms“ pretendentas vėl suklydo – ir lygiosios.

Ketvirtoji partija baigėsi lygiosiomis. Tad B. Gelfandas neiškovojo pasaulio čempiono titulo nusileidęs per paildomas greitąsias partijas 1½ : 2½.

2013 metai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

B. Gelfandas Londone žaidė 2013 m. kandidatų turnyre, kur liko 5-as +2−3=9.[12] Nežiūrint šios nesėkmės kitose varžybose žaidė kur kas sėkmingiau. Balandžio mėn. žaisdamas Aliochino atminimo turnyre, kartu su L. Aronianu, pasidalijo 1–2 vietas, bet dėl papildomų rodiklių liko 2-as.[13] Birželio mėn. dalyvavo M. Talio atminimo turnyre, kur buvo pirmas su 6 taškais iš 9 galimų (+3−0=6,) pustaškiu aplenkęs Magnusą Karlseną. [14] Gavęs 18 reitingo taškų jis pasiekė vvisų laikų aukščiausią Elo reitingą 2773.[15][16]. Didžiojo prizo finaliniame turnyre Paryžiuje jis pasidalino, kartu su F. Karuana 1-ąją vietą. Už tai gavo dar 11,9 reitingo taškų ir vėl padidino savo reitingą iki rekordinių aukštumų – 2777. Bendroje Didžiojo prizo įskaitoje su 325 taškais liko ketvirtas (po V. Topalovo, Mamedjarovo ir F. Karuanos).

Komandinės varžybos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki 2016 m. B. Gelfandas dalyvavo 11-koje šachmatų olimpiadų: už SSRS – vieną, už Baltarusiją – du, už Izraelį – aštuonis kartus. Medaliai:

  • 1990 m. startuodamas už SSRS komandą prie 2-os lentos laimėjo komandinį aukso medalį.
  • 2008 m. žaisdamas Izraelio komandoje prie 1-os lentos iškovojo komandinį ir individualų sidabro medalius.
  • 2010 m. žaisdamas Izraelio komandoje prie 1-os lentos iškovojo komandinį bronzos medalį.[17]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Mačas tarp pasaulio šachmatų čempiono Višvanatano Anando ir pretendento Boriso Gelfando Maskvoje“ (liet.). Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 8 d. 
  2. Abraomas Gelfandas. "Kelias į šachmatus". Nuoroda tikrinta 2017 m. rugp. 8 d. (rus.)
  3. "34-asis SSRS jaunimo čempionatas". Nuoroda tikrinta 2017 m. rugp. 8 d. (angl.)
  4. "EU-ch U20, Arnhem 1987". Nuoroda tikrinta 2017 m. rugp. 8 d. (angl.)
  5. "EU-ch U20, Arnhem 1988". Nuoroda tikrinta 2017 m. rugp. 8 d. (angl.)
  6. Šachmatų informatorius, T. 46, p. 448
  7. „1991 m. Šorto - Gelfando kandidatų ketvirtfinalio mačas Briuselyje“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2017 m. rugp. 8 d. 
  8. „1996 m. Groningeno šachmatų turnyras“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2017 m. rugp. 8. 
  9. „1999 m. Pamplonos šachmatų turnyras“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2017 m. rugp. 8. 
  10. „Pasaulio šachmatų čempionatas. 2011 m. kandidatų mačai“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 8 d. 
  11. „Pasaulio čempionato 7-oji partija. Gelfandas išeina į priekį“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 8 d. 
  12. „2013 m. FIDE kandidatų turnyras“. Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 8 d. 
  13. „Aronianas ir Gelfandas laimi 2013 m. Aliochino atminimo turnyrą“. Nuoroda tikrinta 2016 rugp 31 d. 
  14. „Talio atminimo turnyre: Gelfandas pirmas, o Karlsenui antroji vieta“. Nuoroda tikrinta 2016 rugp 31 d. 
  15. „2013 m. liepos mėn. FIDE reitingų sąrašas: Karuana ir Gelfandas pasiekia asmeninius rekordus“. Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 8 d. 
  16. „Boriso Gelfando reitingai 2000-2016 m.“. Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 8 d. 
  17. „Boriso Gelfando pasiekimai šachmatų olimpiadose“. Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 8 d. 

Išorinės nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]