2013 m. Kandidatų turnyras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

2013 m. Kandidatų turnyras – finalinis šachmatų atrankos turnyras, kuris išaiškino šachmatininką, 2013 metais žaidusį mačą dėl pasaulio šachmatų čempiono vardo su Višvanatanu Anandu. Vyko Londone 2013 m. kovo 14balandžio 2 d.[1] Nugalėjo Magnus Karlsenas.

Turnyras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuostatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dalyvių atranka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kandidatų turnyre dalyvauja aštuoni žaidėjai, kurie atrenkami laikantis šių taisyklių:

  1. Paskutiniojo pasaulio čempionato mačą pralaimėjęs žaidėjas
  2. Trys aukščiausias vietas užėmę 2011 m. pasaulio šachmatų taurės žaidėjai.
  3. Trys žaidėjai, kurių priešpaskutinių metų iki turnyro antrojo pusmečio vidutinis reitingas geriausias (išskyrus žaidėjus, kurie patenka pagal 1. ir 2. punktus). Vidutinis reitingas apskaičiuojamas priešpaskutinių metų liepos mėn reitingą sudedant su paskutinių metų sausio mėn. reitingu ir dalijant iš dviejų. Jei reitingai vienodi reitingai apskaičiuojami dviejų ženklų po kablelio tikslumu. Jei vis dar lygu žiūrima, kiek žaidėjai per dvylika priešpaskutinių metų mėnesių yra sužaidę reitinguojamų partijų. Patenka žaidėjas sužaidęs didesnį partijų skaičių.
  4. Du geriausi 2008–2010 m. Didžiojo prizo žaidėjai.
  5. Vienas organizatorių pakviestas žaidėjas, kurio reitingas praėjusių metų sausio mėn ne mažesnis kaip 2700.[2]

2013 m. Kandidato turnyro dalyvių sąrašas.

Dalyvis Elo reitingas
1. Iš 2012 m. pasaulio čempionato mačo
Izraelis Borisas Gelfandas 2740
2. Iš 2011 m. pasaulio taurės
Rusija Piotras Svidleris 2747
Rusija Aleksandras Griščiukas 2764
UkrainaVasilijus Ivančiukas 2757
3. Pagal vidutinį reitingą (2012 m. kovas)
Norvegija Magnus Karlsenas 2872
Rusija Vladimiras Kramnikas 2810
4. Iš 2008–2010 m. Didžiojo prizo varžybų.
Armėnija Levonas Aronianas 2809
Azerbaidžanas Teimuras Radžabovas 2793

Žaidėjo sutikimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

FIDE svetainėje paskelbus patenkančių į Kandidatų turnyrą žaidėjų sąrašą, žaidėjai per mėnesį, po to, kai gavo iš FIDE nutarimo kopiją turi pasirašyti atitinkamą sutartį ir faksu ir registruotu laišku. Žaidėjas neatsiuntęs laiku pasirašytos sutarties pakeičiamas žaidėju iš aukščiausią reitingą turinčių žaidėjų sąrašo. Tik dėl rimtų priežasčių FIDE gali priimti ne daugiau, kaip 10 dienų pavėluotą sutartį. Žaidėjai, kurie nebuvo patekę į kandidatų turnyrą, dėl keitimų įgiję teisę žaisti Kandidatų turnyre skelbiami FIDE svetainėje. Šie žaidėjai turi per vieną savaitę pasirašytą sutartį pasiųsti į FIDE sekretoriatą.[2]

Žaidėjų keitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tuo atveju, kai žaidėjas negali dalyvauti, jis pakeičiamas iš geriausių žaidėjų 2011 m. liepos–2012 m. sausio Elo reitingo sąrašo. Žaidėjas, kuris atsisako dalyvauti likus daugiau, kaip mėnesiui iki pirmojo rato, jis keičiamas žaidėju iš geriausių žaidėjų 2011 m. liepos–2012 m. sausio Elo reitingo sąrašo. Žaidėjas, kuris atsisako dalyvauti likus mažiau, kaip mėnesiui iki pirmojo rato kitu žaidėju nekeičiamas.[2]

Žaidėjų atsakomybė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žaidėjas, kuris pasitraukia iš Kandidatų turnyro, bet kuriuo metu po jo sutarties su FIDE pasirašymo, ir kuris nepateikia pateisinamos pasitraukimo priežasties, šalinamas iš sekančio pasaulio čempionato ciklo.[2]

Turnyro formatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Turnyre 8 žaidėjai žaidžia du kartus ratų sistemos turnyrą (14 ratų). Jei dalyviai yra iš vienos šalies federacijos, tarpusavyje jie žaidžia 1 ir 8 ratuose. Jei tokių daugiau (iki keturių) jie tarpusavyje žaidžia 1, 2, 3 ir 8, 9, 10 ratuose.

Jei žaidėjas pasitraukia iš turnyro sužaidęs 50 % ir daugiau partijų, likusioms partijoms užskaitomas pralaimėjimas.

Kai žaidėjas pasitraukia iš turnyro nesužaidęs 50 %, visi jo rezultatai yra anuliuojami.[2]

Laiko kontrolė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kiekvienam žaidėjui partijai skiriama laiko: 120 min. pirmiesiems 40 ėjimų, 60 min sekantiems 20 ėjimų ir po antros laiko kontrolės 15 min kur nuo 61 ėjimo pridedama po kiekvieno ėjimo po 30 sek.[2]

Kandidatų turnyro nugalėtojo nustatymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žaidėjas surinkęs daugiausia taškų (už pergalę – 1 taškas už lygiąsias – ½ , už pralaimėjimą – 0 taškų) tampa nugalėtoju ir tampa pretendentu žaisti mačą su pasaulio šachmatų čempionu. Kai du, ar daugiau žaidėjų surenka po lygiai taškų, nugalėtojo nustatymui eilės tvarka lyginami jų turnyro rodikliai:

  1. Tarpusavio susitikimo rezultatas. Jei lygu, tai
  2. Pergalių skaičius turnyre. Jei vis dar lygu, tai
  3. Sonneborno-Bergerio sistema

Jei pritaikius visas tris sąlygas, vis dar lygu, tai rengiamos varžybos tarp žaidėjų, kurių rezultatai vis dar lygūs. Traukiami burtai dėl spalvų ir žaidžiamos dvi trumpos partijos, po 25 min, pridedant po kiekvieno ėjimo po 10 sek.

Jei pabaigus dvi partijas vis dar lygu, dėl spalvų traukiami burtai ir žaidžiamos dvi žaibo partijos po 5 min., pridedant po kiekvieno ėjimo po 3 sek. Jei pasibaigus dviem žaibo partijoms – lygu, tai dar kartą, bet ne daugiau, kaip du kartus, tomis pat sąlygomis, žaidžiamos dvi žaibo partijos.

Jei ir vėl mačas baigiasi lygiosiomis, tai žaidžiama paskutinė žaibo partija. Traukiami burtai ir žaidėjas, kuris laimėjo burtų traukimą, gali pasirinkti figūrų spalvą. Baltieji žaidimui gauna – 5 min, juodieji – 4 min, be to, nuo 61 ėjimo, po kiekvieno ėjimo, abiem žaidėjams pridedama po 3 sek. Jei partija baigiasi lygiosiomis šios mačo nugalėtoju skelbiami juodieji.

Paskutinės žaibo partijos nugalėtojas galutinėje lentelės rikiuotėje užima pirmąją vietą, o jo varžovas – antrąją vietą.[2]

Turnyro eiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmoji pusė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Turnyras prasidėjo taikiai: pirmajame rate visi varžovai baigia lygiosiomis.

Antrasis ratas: Pirmieji pergales turnyre pasiekia Levonas Aronianas ir Teimuras Radžabovas.

Po trečiojo rato Levonas Aronianas tampa vienvaldžiu lyderiu.

Ketvirtas ratas: Magnus Karlsenas pasiveja pirmaujantį Kandidatų turnyre Levoną Aronianą.

Penktajame rate keturios kovingos lygiosios.

6-me rate Levonas Aronianas ir Magnus Karlsenas savo persvarą turnyre padidina iki 1,5 taško.

Keturios lygiosios 7-me rate: L. Aronianas ir M. Karlsenas pirmauja ir prieš artimiausią varžovą išlaiko 1,5 taško persvarą.

Sužaidus pirmąją turnyro pusę lyderiai – L. Aronianas ir M. Karlsenas buvo surinkę 5 taškus iš 7galimų.

Antroji pusė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

L. Aronianas ir M. Karlsenas antrąją turnyro pusę sužaidė kukliau – M. Karlsenas 3,5 taško iš 7 galimų, L. Aronianas 3 iš 7. Geriausiai antrąją turnyro pusę žaidė Vladimiras Kramnikas – 5 taškai iš 7, bet to rezultato užimti pirmajai vietai nepakako.

Po aštunto rato: Levonas Aronianas ir Magnus Karlsenas Kandidatų turnyre tebepirmauja. Vladimiras Kramnikas atsilieka tašku.

Levonui Aronianui 9-me rate pralaimėjus prieš Borisą Gelfandą, Magnus Karlsenas tampa vienvaldžiu turnyro lyderiu.

10-me rate Levonas Aronianas, Magnus Karlsenas ir Vladimiras Kramnikas laimi savo partijas.

Po to, kai Levonas Aronianas 11-me rate pralaimi Piotru Svidleriui, Vladimiras Kramnikas, įveikęs Teimūrą Radžabovą, pakyla į antrąją vietą (po Magnus Karlseno).

Vladimiras Kramnikas po 12-ojo rato dramatiškos kovos tampa turnyro lyderiu.

Nuo ketvirtojo rato buvęs tarp lyderių, o nuo 9-jo rato – vienvaldžiu, Magnus Karlsenas patenka į sunkią padėtį. Likus dviem ratams iki turnyro pabaigos nėra paprasta pavyti lyderį.

Bet 13-me rate Magnus Karlsenas nugali Teimūrą Radžabovą ir paveja Vladimirą Kramniką, kuris su Borisu Gelfandu sužaidė lygiosiomis. Pagal laimėtas pergales M. Karlsenas pirmauja.

14-rate dėl pirmosios vietos kovoja tik abu lyderiai. Likusieji varžovai atsilikę ir pavyti, ar pralenkti, nebegali. Vladimiras Kramnikas žaidžia su Vasilijum Ivančiuku. Norint būti pirmu, jam reikia surinkti daugiau taškų už Magnus Karlseną, todėl žaidžia dėl pergalės. Tą patį, žaisdamas su Piotru Svidleriu, daro Magnus Karlsenas. Bet abu lyderiai „persistengia“ ir pralaimi savo partijas.

Dėka šiame turnyre daugiau laimėtų partijų Magnus Karlsenas užima 1-ąją vietą ir iškovoja teisę 2013 m. žaisti mačą su Višvavanatanu Anandu dėl pasaulio čempiono vardo. Pasaulio eksčempionas Vladimiras Kramnikas – antras.

Turnyro lentelė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasaulio šachmatų čempionato Kandidatų turnyras, Londonas 2013 m. kovo 14–balandžio 2 d.[1]

Vieta Žaidėjas Rtg 1 2 3 4 5 6 7 8 Taškai Pergalės
1 Norvegija Karlsenas Magnus 2872 ½ ½ 1 0 ½ ½ 1 1 1 ½ ½ 0 ½ 1 5
2 Rusija Kramnikas Vladimiras 2810 ½ ½ ½ 1 ½ 1 ½ ½ ½ 1 ½ 0 ½ 1 4
3 Rusija Svidleris Piotras 2747 0 1 ½ 0 ½ 1 ½ ½ ½ ½ ½ 1 1 ½ 8 4
4 Armėnija Aronianas Levonas 2809 ½ ½ ½ 0 ½ 0 1 0 ½ ½ 1 1 1 1 8 5
5 Izraelis Gelfandas Borisas 2740 0 0 ½ ½ ½ ½ 0 1 ½ ½ ½ ½ ½ 1 2
6 Rusija Griščiukas Aleksandras 2764 0 ½ ½ 0 ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ 1 ½ ½ 1
7 Ukraina Ivančiukas Vassilijus 2757 ½ 1 ½ 1 ½ 0 0 0 ½ ½ ½ 0 0 1 6 3
8 Azerbaidžanas Radžabovas Teimouras 2793 ½ 0 ½ 0 0 ½ 0 0 ½ 0 ½ ½ 1 0 4 1

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 „2013 m. kandidatų turnyras Londone“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 11 d. 
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 2,6 „2011-2013 m. FIDE pasaulio čempionato ciklo kandidatų turnyro taisyklės“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2017 rugp. 11 d. 

Išorinės nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]