Betygalos (Pilkalnio) kapinės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Betygalos (Pilkalnio) kapinės
Betygalos kapinės1.JPG
Kapinės žvelgiant nuo piliakalnio. Priekyje – Pilkalnio kapinių koplyčia

Betygalos (Pilkalnio) kapinės
Koordinatės
55°21′04″š. pl. 23°22′38″r. ilg. / 55.351236°š. pl. 23.377134°r. ilg. / 55.351236; 23.377134Koordinatės: 55°21′04″š. pl. 23°22′38″r. ilg. / 55.351236°š. pl. 23.377134°r. ilg. / 55.351236; 23.377134
Savivaldybė Raseinių rajono savivaldybė
Seniūnija Betygalos seniūnija
Naudotas nuo XIX a.

Betygalos (Pilkalnio) kapinės – veikiančios civilinės kapinės Raseinių rajone, Pilkalnio kaime, 2 km nuo Betygalos. Kapinės yra 270 m į pietvakarius nuo kelio  3504  AriogalaBetygalaŠiluva , 180 m į rytus nuo Betygalos piliakalnio II. Patenka į Dubysos regioninio parko teritoriją. Aptvertos, auga pavieniai medžiai.

Netoli šių kapinių, į šiaurės vakarus nuo stovėjimo aikštelės, yra palaidojimų vieta su paminklu žuvusiems nežinomiems sovietiniams kariams.[1] [2]

Kapinių kraštovaizdis

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kapinės veikia nuo XIX a. antrosios pusės. 1927 m. Kauno metropolija svarstė bažnyčios klebono prašymą padidinti parapijos kapinių plotą. Sklypas buvo skiriamas iš Liktėnų dvaro valdų. Klebono Pranciškaus Janulaičio rūpesčiu, bažnyčia gavo 6565 kv.m žemės sklypą Pilkalnyje. Šis sklypas iš pietų, rytų ir vakarų ribojosi su valstybiniu mišku. Archeologas Petras Tarasenka 1928 m. mini Betygalos (Pilkalnio) kapines: „… Už parapijos kapinių, Dubysos ir jos intako Vikupio santakos…“

1972 m. duomenimis, kapinių teritorija užėmė 1,6 ha plotą.

Vertybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Seniausieji paminklai kapinėse datuojami 1860, 1876, 1880, 1884, 1885 m. Antkapiniai kryžiai yra pakankamai turtingos ornamentikos ir skirtingos stilistikos, dalis jų yra sunykę. Išlikę po kelis neobarokinius, neogotikinius, eklektinius lietinius, kaltinius kryžius. Kapinėse yra ir dabartinių medžio drožėjų bei tautodailininkų mažosios architektūros kūrinių. Daug medinių gausiai ornamentuotų kryžių. Ornamentikai būdingi lelijų, stilizuotų gėlių ir geometriniai motyvai. Išskirtini Juozo Grabausko ir Ričardo Ramanausko bei kitų meistrų darbai. Savo kūryboje jie įprasmina geriausias kryždirbystės tradicijas: kryžių kryžmų, stiebų, pečių galų ornamentiką. Stogastulpių gamyboje jie naudoja simbolius, iliustruojančius mirusiojo gyvenimo veiklą: arfą, dūdelę, vežimą, priekalą, smūtkelį, paletę su teptukais.

Yra originalių neoklasikinių paminklų, gamintų ne vietinių meistrų ir skirtų praeityje turtingiems žmonėms arba dvarininkams. Dalis jų buvo tapę standartiniais ano laikmečio kultūrai būdingais paminklais. Keli iš jų, kurių aukštis siekia iki 4 metrų, išsiskiria savo pompastika, nesaikingomis proporcijomis. Neoromantinių paminklų taip pat esama dvejopų. Vieni atlikti išmanančių stilistiką profesionalų, kiti – juos mėgdžiojančių meistrų. Apie 80 proc. antkapinių įrašų iki 1940 m. daryti lenkų kalba. Šriftas įvairus: nuo laisvo iki klasikinio blokinio, tačiau nėra nei vieno gotiško.

Koplyčios[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Betygalos (Pilkalnio) kapinių koplyčia.
Pagrindinis straipsnis – Betygalos piliakalnio koplyčia.

II-ojo piliakalnio aikštelėje, už dabar esančios kapinių tvoros yra Pilkalnio (Piliakalnio) koplyčia. 18621866 m. akmens mūro koplyčią pastatė Liktėnų dvarininkas Mykolas Jankovskis (Jankauskas). 1938 m. parapijiečių ir klebono Pranciškaus Janulaičio rūpesčiu koplyčia atnaujinta ir pavadinta „Aušros vartų koplyčia“. Nors čia nebuvo altoriaus, įvairiais laikotarpiais čia laikytos pamaldos. Penkiakampio plano statinys savo forma primena laivą: kaip laivas plaukia per bangas, taip ir žmogus turi eiti tik į priekį, į saulę per gyvenimo bangas.

XX a. pradžioje pastatyta Pluščiauskų šeimos koplytėlė – įspūdinga kapinių dominantė. 1906 m. kalnų inžinieriaus Pluščiausko našlė gavo leidimą statyti šeimos koplytėlę su laidojimo rūsiu. Statinio aukštis 14 m, bokšto – 25 m. Grakščios, lakoniškos formos primena neogotiką. Koplyčios išskirtinumas – asimetriškai prie kampo primūrytas lieknas aštuonkampis, minaretą primenantis bokštas. Čia buvo laidojami dvarininko šeimos nariai. Žmonės stebėjosi gražia koplytėlės apdaila, paveikslais, puikiomis skulptūromis, kurias padarė Italijos meistrai. Karo metais brangenybių ieškotojai išniekino palaidojimo kriptas, todėl įėjimas į rūsį buvo užmūrytas.

Kapinėse palaidoti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kapinėse yra palaidoti dailininko grafiko Jono Kuzminskio tėvai Antanina ir Mykolas, poeto kunigo Maironio tėvai Ona ir Aleksandras, seserys Marcelė Mačiulytė ir Kotryna Lipčienė.

Čia ilsisi kiti žymūs betygaliečiai:

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka