Baublių pilkapynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Baublių pilkapynas
Baublių pilkapynas 2013.JPG
Pilkapyno vaizdas iš pietų pusės

Baublių pilkapynas
Koordinatės
55°49′58″š. pl. 21°23′45″r. ilg. / 55.832744°š. pl. 21.395731°r. ilg. / 55.832744; 21.395731Koordinatės: 55°49′58″š. pl. 21°23′45″r. ilg. / 55.832744°š. pl. 21.395731°r. ilg. / 55.832744; 21.395731
Savivaldybė Kretingos rajonas
Seniūnija Žalgirio seniūnija
Plotas 0,98 ha
Naudotas IIIII pr. m. e.
Žvalgytas 1974, 1982, 1992 m.
Tirtas 1977 m.
Registro Nr. u. k. 16134 / A1718; AV1935 /

Baublių pilkapių vieta (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas – 16134, senas registro kodas – A1718, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AV1935) – pilkapynas pietinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Baubliuose (Žalgirio seniūnija), prie Stadiono gatvės, Minijos kairiajame krante.

Pilkapių vieta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pilkapiai buvę įrengti 80 m ilgio, 30 m pločio, 2,0–3,5 m aukščio kalvelėje, pailgoje šiaurės – pietų kryptimi. Pakraščiai apaugę medžiais ir krūmais, paviršiuje pastebimos buvusių bulviarūsių duobės, kurios čia kastos XX a. 4–8 dešimtmečiais.

1978 m. paskelbti vietinės reikšmės archeologijos paminklu (AV1935),[1] 2003 m. įrašyti į nekilnojamųjų kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąrašą (A1718), 2005 m. pripažinti valstybės saugoma kultūros vertybe.[2]

Teritorijos plotas – 0,98 ha.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1974 m. išaiškino Kretingos kraštotyros muziejaus mokslinė bendradarbė Milda Jablonskytė. 1982 m. žvalgė Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (vadovas Romas Olišauskas), kartografavo – SSRS žemės ūkio ministerijos aerofotogeodezinių tyrinėjimų institutas, 1992 m. žvalgė Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras (vadovas Vilnius Morkūnas), kartografavo Valstybinis žemėtvarkos institutas.

1977 m. Ignas Jablonskis (Lietuvos kraštotyros draugijos Kretingos skyrius) ištyrė 94 m² plotą, kuriame aptiko smarkiai apardytų IIIII a. pr. m. e. pilkapių su degintiniais kapais liekanas.

Pilkapį sudarė akmenų vainikas ir virš jo supiltas žemių sampilas. Vainikų akmenys gulėjo ant nejudinto grunto. Nesunaikintų kapų nerasta. Perkastuose plotuose aptikta išmėtytų degintinių kauliukų, suodžių ir urnų šukių. Manoma, kad sudegintų mirusiųjų palaikai buvo supilami į urnas arba nedideles duobes. Urnos lipdyto molio, iki 20 cm skersmens, lygiu ir grublėtu paviršiumi. Tarp keramikos šukių rasta pora akmeninių trintuvų.[3]

Baublių pilkapynas priklauso Vakarų baltų pilkapių kultūros sričiai ir yra Vakarų Lietuvos pilkapių arealo rytiniame pakraštyje.[4]

Radiniai saugomi Kretingos muziejuje.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1993. – P.69
  2. Kultūros vertybių registras: Baublių pilkapių vieta
  3. Ignas Jablonskis. Baublių pilkapiai. – Švyturys (Kretinga), 1977, rugsėjo 22
  4. Julius Kanarskas. Kartenos apylinkių proistorė. – Lietuvos lokaliniai tyrimai. – Vilnius: Versmė, (2002/05). – T.1 (2). – P. 204–206