Antanas Dimžlys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Antanas Dimžlys
Gimė: 1920 m. gegužės 26 d.
Namišiai, Saločių valsčius
Mirė: 2010 m. sausio 23 d. (89 metai)
Vilnius
Veikla: skulptorius, restauratorius
Alma mater: Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutas,
Vilniaus dailės institutas

Antanas Dimžlys (g. 1920 m. gegužės 26 d. Namišiai, Saločių valsčius2010 m. sausio 23 d. Vilniuje) – Lietuvos skulptorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Panevėžio gimnazijoje, vėliau – Kėdainių kultūros ir technikos geodezijos mokyklos Statybos skyriuje. Teko ganyti ūkininkų gyvulius, vėliau dirbo statybininku, organizavo statybos darbus Kelmėje, „Lino“ fabrike, Klaipėdoje. Pajutęs dailininko pašaukimą, 19471951 m. studijavo Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. Nors labiausiai domėjosi architektūra, po ketverių metų apsisprendė tapti skulptoriumi ir 1951 m. įstojo į Vilniaus dailės institutą, kurį baigė 1953 m. Nuo 1957 m. dalyvavo parodose.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1951 m. sukūrė pirmąsias skulptūras „Pergalė“ ir „Tankistai“, vėliau šios skulptūros buvo sunaikintos. 1953 m. – Nikolajaus Gogolio biustą (diplominis darbas). Taip, pasak skulptoriaus, prasidėjo ilgametė istorinių paminklų kūryba. A. Dimžliui rūpėjo Lietuvos politinė ir kultūrinė istorija, jos įprasminimas. Netrukus A. Dimžlys sukūrė skulptūrą „1863 metų sukilėliai“ Šiauliuose (1957), Sukilėlių kalnelyje. Deja, po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1991 m. ji buvo smarkiai apgadinta metalo vagių, pateko į privačias skulptūrų kolekcijas (vienu metu buvo nuvežta į Grūto parką).[1] [2]

1961 m. sukūrė skulptūrą „Revoliucionieriai“ Kėdainių miestui, tačiau aplinkybės susiklostė taip, kad ji nebuvo pastatyta. Tais pačiais metais Antaviliuose (prie Vilniaus) pastatyta skulptūra „Lietuvaitė“ iš dirbtinio granito. 1963 m. sukurtoje skulptūrinėje grupėje IX Kauno forte ryškiausiai atsiskleidė skulptoriaus monumentalisto talentas. 1966 m. ši skulptūra buvo apdovanota aukso medaliu parodoje Maskvoje.[3] Prieš Atgimimą nespėta Panevėžyje pastatyti 6 m skulptūros ant didžiulio pjedestalo „Penkmečio kūrėjams“ – įvertintos SSRS liaudies ūkio pasiekimų parodos aukso medaliu ir 1988 m. jau lietos iš bronzos Taline.[4]

Sukūrė, daugiausia iš akmens, paminklinių, dekoratyvinių („Prie šaltinio“, Druskininkai, 1964 m., „Baltijos aušra“, Palanga, 1990 m.) skulptūrų, teminių kompozicijų, portretų, išdrožė Nukryžiuotojo skulptūrą Šv. Mikalojaus bažnyčiai (vėliau perkelta į Palaimintojo J. Matulaičio bažnyčią Vilniuje).

Ankstyvieji kūriniai realistiniai, vėlesni – monumentalūs, apibendrintų formų, tęsia lietuvių neoklasicistinės skulptūros tradiciją. Restauravo K. Sklėriaus skulptūrinę kompoziciją Lietuvos banko rūmuose Kaune (su kitais), V. Grybo sukurtus S. Daukanto ir M. Valančiaus bareljefus Kauno „Saulės“ vidurinėje mokykloje (su P. Stankevičiumi, 1968 m.) [5]

Darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]