Baublių šv. Kazimiero koplyčia

Koordinatės: 55°49′58″š. pl. 21°24′22″r. ilg. / 55.8328°š. pl. 21.4060°r. ilg. / 55.8328; 21.4060
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Baublių Šv. Kazimiero koplyčia)

55°49′58″š. pl. 21°24′22″r. ilg. / 55.8328°š. pl. 21.4060°r. ilg. / 55.8328; 21.4060

Baublių šv. Kazimiero koplyčia
Vyskupija Telšių
Dekanatas Palangos
Savivaldybė Kretingos rajonas
Gyvenvietė Baubliai
Adresas Mokyklos g. 21
Statybinė medžiaga mūras
Pastatyta 1995 m.

Baublių šv. Kazimiero koplyčia – katalikų koplyčia, veikianti Kretingos rajone, Baublių kaime (Žalgirio sen.), 4 km į rytus nuo Jokūbavo, prie kelio  2314  RaguviškiaiBaubliaiŽutautai . Priklauso Palangos dekanato Baublių šv. Kazimiero parapijai. Kiekvieną sekmadienį vyksta mišios, kurias aptarnauja atvykstantis Kartenos klebonas. Koplyčia įsikūrusi buvusio vaikų darželio patalpose, pastato 1-ajame aukšte.

Koplyčios maldų salė

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baubliuose maldos namai nuo 1995 m. gegužės mėn. atsidarė kultūros namuose. Jie buvo paminėti švente prie atstatyto seniausio kaimo kryžiaus Slėnio gatvėje, iš kur iškilminga procesija per visus Baublius patraukė į naujuosius maldos namus. Vėliau jie persikėlė į 1976 m. pastatytą buvusį vaikų darželį. Jis bendruomenės narių pajėgomis buvo suremontuotas, pritaikytas tikinčiųjų poreikiams. Į pastatą patekti įrengti laipeliai ir nuovaža, skirta neįgaliesiems. Koplyčios steigimo iniciatore, padedant kitiems žmonėms, buvo Baublių gyventoja Stasė Liubertytė–Gideikienė (g. 1946 m.). Iš pradžių ji sulaukusi žmonių pasipiktinimo dėl tokios savo veiklos, nes sovietmečiu būdama statybos inžiniere „Jaunosios gvardijos“ kolūkyje, 1975-1980 m. buvo išrinkta į LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputates, o štai dabar ėmėsi evangelizuoti žmones, tačiau ilgainiui baubliškiai ėmė džiaugtis moters tarnyste.[1]

Lietuvai švenčiant globėjo šv. Kazimiero 550-ąsias gimimo metines, 2008 m. koplyčiai buvo suteiktas šv. Kazimiero vardas. Į iškilmes atvykęs Telšių vyskupas Jonas Boruta vardo suteikimo proga padovanojo šv. Kazimiero paveikslą bei pašventino specialiai Baublių koplyčiai pagamintą kryžių bei vardinę lentą.[2] Plokštę vardinei lentai dovanojo žemiečio skulptoriaus Rimanto Dauginio, kuriam Baubliuose pastatytas paminklas, giminaičiai. Kad koplyčia pagaliau turėtų vardą, buvo kalbamasi su tuometiniu Kartenos klebonu Rolandu Karpavičiumi. Tikinčiųjų norus išgirdo ir Telšių vyskupas, sutikęs koplyčiai skirti šv. Kazimiero vardą. Baublių koplyčią papuošė specialiai jai sukurtas kryžius, pagamintas menininko iš Klaipėdos Ryčio Zenkevičiaus. Prie laukujų durų pakabintas kitas jo sukurtas nestandartinis kryžius iš juodmetalio, nerūdijančio plieno ir žalvario. Koplyčios prieagį papuošė du gintaro paveikslai, dovanoti kraštiečio, Kauno „Perkūno“ choristo Aldevino Liuberto. Zakristijoje pakabintas tautodailininkės Jadvygos Stravinskaitės (1928–2006) tapytas paveikslas.

2011 m. vasario 19 d. Vatikano Apaštališkoji penitenciarija išleido dekretą, suteikiantį Baublių koplyčiai visuotinius atlaidus (šis dokumentas su tekstu lotynų ir lietuvių kalbomis kabo koplyčioje).

2015 m. Žolinių savaitgalį Baublių bendruomenė ir svečiai minėjo koplyčios 20-ąjį jubiliejų. Šventė prasidėjo mišiomis, kurias aukojo kunigas Donatas Liutika iš Telšių vyskupijos bei Kartenos parapijos klebonas Tadas Šeputis. Po mišių žmonės buvo kviečiami pasiklausyti fleitos ir akordeono muzikos.[3]

2019 m. koplyčios prieangyje pašventintas Kančios kryžius, skirtas negimusiems kūdikiams. Šio kryžiaus atsiradimo idėja buvo brandinta 15-17 metų ir netikėtai realizuota. Pasak koplyčios prižiūrėtojos S. Gideikienės,[1] sumanymas ilgai liko neįgyvendintas, nes žmonėms stigo lėšų ir buvo abejojama tokio kryžiaus reikalingumu. Primiršta idėja atgijo, kai pašnekovei paskambino giminaitis menininkas R. Zenkevičius. Jis tuomet pagal užsakymą gamino kryžių, tačiau dirbinys, daromas iš šakoto medžio, tapo skylėtas, todėl užsakovas jo atsisakė. Moteris pasiūlė kryžių atvežti į Baublius. Ji prisiminė vieno kunigo pasakojimą. Anot jo, kai žūva kūdikis, pas Dievą danguje atsiveria skylė. Taigi, kryžiaus autorius, pats to nė nežinodamas, pagamino negimusiems kūdikiams skirtą kryžių, kuriame simboliškai atsivėrusios skylės.[1]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]