Barzdų Kristaus Karaliaus bažnyčia
Kitos reikšmės – Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia.
54°46′51″š. pl. 23°11′48″r. ilg. / 54.7809°š. pl. 23.1968°r. ilg.
Barzdų Kristaus Karaliaus bažnyčia  | |
|---|---|
 | |
| Bažnyčia 2008 m. | |
| Arkivyskupija | Kauno |
| Vyskupija | Vilkaviškio |
| Dekanatas | Šakių |
| Savivaldybė | Šakių rajono savivaldybė |
| Gyvenvietė | Barzdai |
| Adresas | Nepriklausomybės g. 13 |
| Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras |
| Pastatyta | 1934 m. |
| Stilius | istorizmas |
| Aptarnauja | Deividas Baumila (2025) |
 | |
Barzdų Kristaus Karaliaus bažnyčia – Romos katalikų bažnyčia Barzdų miestelyje, 7 km į šiaurę nuo Pilviškių, prie kelio 137 Pilviškiai–Šakiai–Jurbarkas .
Parapijoje veikia Gražiškių koplyčia.[1]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apie 1796 m. Barzduose pastatyta medinė koplyčia. 1819 m. veikė parapinė mokykla. Po Pirmojo pasaulinio karo įkurta parapija. Pirmasis klebonas Antanas Petrauskas 1920 m. padidino koplyčią, 1921–1922 m. pastatė dviaukštę kleboniją, ūkinius pastatus, 1922 m. įsteigė mergaičių namų ruošos mokyklą. Iki 1924 m. pastatyti parapijos namai su sale.
Dabartinę mūrinę bažnyčią baigė statyti klebonas Stanislovas Mikelkevičius 1931–1934 m. Iš koplyčios medžiagos pastatyta prieglauda.
Po Antrojo pasaulinio karo klebonas Vincas Čėsna bažnyčią suremontavo, perdažė ir išpuošė. Parapijos administratorius kunigas Jorlas Būga, 1947–1955 m. Sibiro tremtinys.
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bažnyčia istoristinė, lotyniško kryžiaus plano, su trisiene apside, vienabokštė. Bažnyčioje stovi lietuvių meistro Jurgio Astrausko 12 registrų vargonai.[3]
Galinis fasadas
Interjeras
Vargonai
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Barzdų Kristaus Karaliaus parapija Vyskupijos inf.
- ↑ Bažnyčios 80-mečio šventė Archyvuota kopija 2020-11-28 iš Wayback Machine projekto. xxiamzius.lt 2014-12-27
- ↑ Jurgis Astrauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002
- Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. „Lietuvos katalikų bažnyčios“ (žinynas). – Vilnius, „Pradai“, 1993. ISBN 9986-405-05-X // psl. 491–492
