Antanas Jusaitis
Antanas Jusaitis (1871 m. vasario 11 d. Barzdai, Šakių valsčius – 1942 m. lapkričio 3 d. ten pat) – Lietuvos kunigas, visuomenės veikėjas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1895 m. baigė Seinų kunigų seminariją, įšventintas kunigu. Studijuodamas platino draudžiamą lietuvių spaudą. Kunigavo Garliavoje, Sudarge, Krasnapolyje (Palenkės vaivadija). 1900–1905 m. studijavo teisę Fribūro universitete, jį baigęs išvyko į JAV, Laurenso lietuvių Šv. Pranciškaus parapijos pirmasis klebonas. Įsteigė lietuviškų knygų biblioteką, rėmė visuomenines lietuvių organizacijas, dalyvavo blaivininkų veikloje, 1913 m. su kitais įsteigė organizaciją „Lietuvos vyčiai“, buvo jų dvasios vadas. 1916 m. išvyko į Maspetą (Niujorko valstija), su kun. A. Miluku įsitraukė į Lietuvos valstybės atkūrimo veiklą.
Parašė knygą „Lietuvių tautos istorija ir dabartiniai jos siekiniai valstybingumo atžvilgiu“ (angl. The History of the Lithuanian Nation and Its Present National Aspirations 1918 m., lietuvių k. 1927 m., fotografuotinis leid. Vilnius, 1991 m.), kuri buvo išsiuntinėta JAV senatoriams, užsienio šalių ambasadoriams, į Paryžiaus taikos konferenciją vykstančiam JAV prezidentui T. V. Vilsonui. 1918 m. jis grįžo į Lietuvą, kunigavo, iki 1930 m. dirbo istorijos ir lotynų kalbos mokytoju Šakių gimnazijoje.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Albinas Vaičiūnas. Antanas Jusaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006