Pereiti prie turinio

Griškabūdžio valsčius

Koordinatės: 54°51′š. pl. 23°10′r. ilg. / 54.85°š. pl. 23.17°r. ilg. / 54.85; 23.17
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°51′š. pl. 23°10′r. ilg. / 54.85°š. pl. 23.17°r. ilg. / 54.85; 23.17

Griškabūdžio valsčius
Laikotarpis: 1867 – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Griškabūdis,
Bliuviškiai (188?–1915)
Rusijos imperija Rusijos imperija
Suvalkų gubernija Naumiesčio apskritis (1867–1915)
Lietuva Lietuva
Šakių apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Šakių apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR Šakių apskritis (1944–1950)

Griškabūdžio valsčius (rus. гмина Гришкабуда, lenk. gmina Gryszkabuda) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietvakarių Lietuvos teritorijoje. Centras – Griškabūdis (kurį laiką – Bliuviškiai).

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčius buvo įkurtas XIX a. Suvalkų gubernijoje. 1930 m. vasario 28 d. Vinkšnupių kaimas prijungtas prie Jankų valsčiaus.[1] Griškabūdžio valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Naumiesčio rajonui (7 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1888 m.[2] 6250
1923 m.[3] 120 5284 968 45 gyvenvietės
1932 m. 116 5200 15 seniūnijų [4]
1940 m. 115 5386
1949-01-01
(išsamiau)		 122 7 apylinkės [5]

Vadovai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suskirstymas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[7] Apylinkė, 1949 m.[8]
Antabūdis Antabūdžio seniūnija Antabūdžio apylinkė
Bliuviškiai Bliuviškių seniūnija Bliuviškių apylinkė
Griškabūdis Griškabūdžio seniūnija Griškabūdžio apylinkė
Katiliai Katilių seniūnija Katilių apylinkė
Lypkai Lypkų seniūnija -
Mureikai Mureikų seniūnija -
Paluobiai Paluobių seniūnija Paluobių apylinkė
Panenupiai Panenupių seniūnija -
Patamošupiai Patamošupių seniūnija -
Pavaitupiai Pavaitupių seniūnija -
Pentiškiai Pentiškių seniūnija -
Rogupiai Rogupių seniūnija -
Sparviniai - Sparvinių apylinkė
Šedvygai Šedvygų seniūnija -
Šukėtai Šukėtų seniūnija -
Vidgiriai Vidgirių seniūnija Vidgirių apylinkė
Iš viso: 15 seniūnijų 7 apylinkės

Gyvenvietės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. surašymo metu valsčiuje buvusios gyvenvietės:

  • Antabūdžių k.
  • Birštonų k.
  • Bliuviškių k.
  • Butkiškių k.
  • Degutynės k.
  • Galinių k.
  • Griškabūdžio mstl.
  • Kampinių k.
  • Katilių k.
  • Kermuškalnio k.
  • Klevynės vs.
  • Kubiliškės (Girinės) k.
  • Kubiliškių (Lauk.) k.
  • Leliokiškės k.
  • Lypkų k.
  • Mažiskių k.
  • Mickų k.
  • Mureikų k.
  • Pakeikštupių k.
  • Paluobių k.
  • Panenupių k.
  • Paplynių k.
  • Parogupių vs.
  • Patamošupių k.
  • Patašynės k.
  • Pavaitupių k.
  • Pentiškių k.
  • Pentviršių k.
  • Rygiškių k.
  • Rogupių k.
  • Savalkų k.
  • Savinės vs.
  • Serbentynės k.
  • Skrynupių k.
  • Smilgių k.
  • Sparvinių k.
  • Spruktų k.
  • Šedvygų k.
  • Šuketų k.
  • Urvinių k.
  • Verpikų k.
  • Vidgirių k.
  • Vinkšnupių k.
  • Žaliablėkių k.
  • Žališkės k.

Gyventojai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tautinė sudėtis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. gyveno 5284 žmonės:

Žymūs žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1866 Baltrušiai Motiejus Lozoraitis, teisininkas 1907
1866 Sparviniai Juozas Stankevičius, kunigas 1958
1879 Butkiškiai Jonas Kasakaitis, kunigas 1967
1884 Žalvėderiai Antanas Skeltys, kunigas 1960
1894 Griškabūdis Feliksas Bartkus, kunigas 1973
1904 Antabūdis Vincas Laurynaitis, literatūrologas 1978
1913 Katiliai Pranas Gailiūnas, kalbininkas 1977
1914 Mažiškė Feliksas Bieliauskas, LTSR veikėjas 1985
1917 Katiliai Petras Gailiūnas, veterinaras 1971
1926 Sparviniai Juozas Žemaitis, vyskupas 2021
1934 Urviniai Albinas Bernotas, poetas 2012
1944 Šukėtai Albinas Kasparaitis, inžinierius

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ Griškabūdžio valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, IX t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1941. T. 9: Gini–Hofer, XII p., 671 psl.
  2. ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
  3. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 677–692 psl.
  5. ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 122
  6. ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 678 psl.
  7. ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 685–686 psl.
  8. ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 124
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Griškabūdžio_valsčius&oldid=7082131"