Kupetinis kaimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Wieś widlica.svg

Kupetinis kaimas – vienas seniausių Lietuvoje gyvenvietės tipų.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Manoma, kad kupetinis kaimas susiklostė XIIIXIV a. Iki XVI a. Valakų reformos kupetiniai kaimai sudarė didžiąją gyvenviečių dalį. Žemės reformų nepakeistų kupetinių kaimų išliko Dzūkijoje bei Klaipėdos krašte. Kai kurie tyrinėtojai (Kazimieras Šešelgis, Mečislovas Urbelis) kupetinius kaimus vadina padrikaisiais, arba savaimingai susiklosčiusiais kaimais.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kupetinį kaimą sudaro laisvai, be aiškaus plano, išsidėsčiusios sodybos, kartais kaimynų žemės įsiterpia viena į kitą. Kupetinį kaimą formuoja gamtinės ribos – kalvos, miškai, ežerai. Per kaimą einantys keliai nesudaro jungiančios ašies. Kupetinis kaimas formuojamas ir statant naujus gyvenamuosius bei ūkinius pastatus aplink vieną sodybą, padidėjus jos gyventojų skaičiui. Kupetiniams kaimams priskiriami ir Valakų reformos nepaliesti bajorkaimiai. [1]

Būdingi kupetiniai kaimai: Mančiagirė, Senoji Katinautiškė, Šarkiškiai, Latežeris, Lynežeris.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Nemira Gutautienė. Kupetinis kaimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 279 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]