Pereiti prie turinio

Atsinaujinantieji energijos ištekliai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Atsinaujinanti energija
Šis straipsnis yra serijos
Atsinaujinanti energija dalis

Vėjo energija · Saulės energija
Biodegalai · Biokuras
Bangų energija · Potvynių energija
Hidroenergija
Geoterminė energija
Aplinkos technologijos
Šis straipsnis yra serijos
Aplinkos technologijos dalis

Tvarioji plėtra
Atsinaujinantieji energijos ištekliai
Energijos taupymas
Energetikos plėtra
Biokuras
Biodegalai
Vandenilio technologijos
Vandens gerinimas
Nuotekų valymas
Remediacija (atstatymas)
Atliekų tvarkymas
Atliekų perdirbimas
Kompostavimas
Oro taršos kontrolė ir modeliavimas
Poveikio aplinkai vertinimas
Ekologinė miškininkystė
Ekologinė statyba
Natūralioji statyba
Aplinkos dizainas

Aplinkotyra
Trys AEI pavyzdžiai: bokštas, kuriame iš biomasės išgaunamas metanas, ant stogų sumontuotos saulės energiją į elektrą verčiančios saulės baterijos ir vėjo energiją naudojančios vėjo jėgainės.

Atsinaujinantieji energijos šaltiniai arba atsinaujinantieji energijos ištekliai (AEI) – energijos ištekliai gamtoje, kurių atsiradimą ir atsinaujinimą nulemia gamtos vyksmai: Saulės šviesa, vėjas, upių tekėjimas, jūrų bangavimas, potvyniai ir atoslūgiai, biomasės augimas, geoterminė energija. Beveik visų atsinaujinančiųjų išteklių pradinis šaltinis yra Saulės energija.

2016 m. duomenimis pasauliniu mastu AEI sudarė 18,2 % visos sunaudojamos energijos kiekio. Didžioji dalis yra kaip kuras naudojama biomasė (pavyzdžiui, mediena), tačiau sparčiai auga ir saulės energijos, vėjo energijos, bangų energijos ir kitų rūšių AEI panaudojimas. 2017 m. pabaigoje pasaulinėje elektros gamyboje AEI sudarė 26,5 %, tarp kurių 16,4 % išgaunama iš hidrorelektrinių, 5,6 % − iš vėjo jėgainių, 1,9 % – iš saulės jėgainių, 2,6 % – kitų šaltinių.[1]

AEI panaudojimas sparčiai auga Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Europoje, Azijoje. Ypač greitai plečiasi vėjo ir saulės energijos sektoriai. Pagal instaliuotą galią didžiausi atsinaujinančios energetikos naudotojai yra Kinija, JAV, Vokietija. Spartus augimas pastebimas Pietų Korėjoje, Australijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse.

Pagrindinės AEI rūšys yra:

Panaudojimas pasaulyje

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

AEI dažniausiai naudojami trijose srityse: elektros gamyboje, šilumos išgavime (šildant vandenį Saulės pagalba, deginant biokurą) ir biodegalų gamyboje.

2012 metais bendra pasaulyje instaliuotų atsinaujinančiosios energijos generatorių galia siekė 1592 GW[2] (palyginimui, visų pasaulio branduolinių jėgainių galia yra apie 300GW[3]). Tarp jų daugiausiai galios turėjo hidroelektrinės (1126,5 GW), vėjo jėgainės (281,2 GW) ir saulės energijos jėgainės (95,6 GW).[4]

Pirmaujančios valstybės pagal instaliuotą AEI galią, išskyrus didžiąsias hidroelektrines (2011 m. pab.):[5]

Valstybė Instaliuota galia, GW
Kinija 133
JAV 93
Vokietija 61
Likusios ES šalys 60
Ispanija 32
Italija 28
Japonija 25
Indija 22
Prancūzija 18
Brazilija 15

Pirmaujančios valstybės pagal instaliuotos AEI galios augimą per paskutinius 5 metus (2006–2011 m.):[6]

Valstybė Augimas, %
Kinija 92
Turkija 85
Brazilija 49
Italija 47
Argentina 46
Pietų Korėja 43
Prancūzija 41
Kanada 32
Australija 29
JAV 28

2012 m. pasaulyje iš AEI buvo gauta 4542-4806 TWh arba apie 19,5 % viso pasaulinės elektros energijos kiekio.[7] Daugiausiai elektros energijos iš AEI išgaunančios šalys (TWh per metus):

Vieta Šalis Metai Iš viso[8] Hidroenergija[9] Vėjo[10] Biokuras[11] Saulės[12] Geoterminė[13]
1 Kinijos LR Kinija 2011 797,4 687,1 73,2 34 3
Europos Sąjunga ES[14] 2010 699,3 397,7 149,1 123,3 23,1 5,6
2 Jungtinės Amerikos Valstijos JAV 2011 520,1 325,1 119,7 56,7 1,81 17,0
3 Brazilija Brazilija 2011 459,2 424,3 2,71 32,2 0,0002
4 Kanada Kanada 2011 399,1 372,6 19,7 6,4 0,43
5 Rusija Rusija 2010 166,6 163,3 0,004 2,8 0 0,47
6 Indija Indija 2011 162 131 26 4 1
7 Vokietija Vokietija 2011 127,3 18,2 46,5 43,6 19,0 0,03
8 Norvegija Norvegija 2011 121,4 119,6 1,29 0,48 0,02
9 Japonija Japonija 2011 116,4 82,5 4,35 23,1 3,80 2,89
10 Ispanija Ispanija 2011 87,0 30,3 42,4 9,12 7,28

Panaudojimas Lietuvoje

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2012 m. 19,13 % visos Lietuvoje pagamintos elektros energijos buvo gauta iš AEI.[15]


   Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Esamas ir planuojamas AEI suvartojimas, ekonominis AEI vartojimo potencialas

Atsinaujinantieji energijos ištekliai Suvartojimas
2003 m. TWh
Planuojamas suvartojimas
2010 m. TWh
Planuojamas suvartojimas
2020 m. TWh
Potencialas,
TWh/metus 2020 m.
Mediena 7,81 9,50 9,80 9,80
Šiaudai 0,05 0,50 1,50 3,59
Komunalinės atliekos 0,00 0,46 0,80
Sąvartynų dujos, biodujos 0,02 0,14 0,28 0,40
Biokuras iš viso 7,88 10,14 12,04 14,59
Geoterminė energija 0,017 0,11 0,11 0,80
Mažos hidroelektrinės 0,32 0,46 0,58 0,50
Didelės hidroelektrinės 1,00 1,00 1,00 1,00
Saulės energija 0,00 0,00 0,00 1,30
Vėjo energija 0,00 0,29 0,85 0,85
Biodegalai 0,00 0,72 0,72 2,25
Iš viso: 8,22 11,72 14,3 21,29

Šiaudai. Šiaudų pagaminama apie 2,5 mln. tonų per metus, pagal optimalų scenarijų numatoma 2020 m. šiaudų pagaminti 2,9 mln. tonų per metus. Sumažėjus šiaudų suvartojimui fermose, sumažinus nuostolius ir kitas išlaidas, techninis potencialas sudarė apie 250 000 tonų (0,99 TWh) 2003 m. ir 1,7 mln. tonų per metus (7,05 TWh) 2020 m. optimalaus scenarijaus atveju. 2020 m. ekonominis potencialas sieks 3,59 TWh. Tai yra šiaudų perteklius labai blogų oro sąlygų metais: tikimasi, kad tokios sąlygos pasitaikys kartą kas dešimt metų. Planuojama padidinti šiaudų suvartojimą energijos gamybai iki 0,5 TWh 2010 m. ir iki 1,5 TWh 2020 m.

Mediena. Metinės kirtimų apimtys 2003 m. buvo 6,46 mln. ktm, santykinės kirtimų apimtys sudarė 3,28 m³/ha. Įmanoma padidinti santykines kirtimų apimtis iki 3,6 m³/ha ir taip padidinti kirtimų apimtis iki 7,4 mln. m³ 2020 metais. Iš viso techninis potencialas 2020 m. bus 9,8 TWh. Planuojama padidinti medienos suvartojimą energijos gamybai iki 9,5 TWh 2010 metais ir iki 9,8 TWh (pasiekti potencialą) 2020 m.

Biodegalai. Lietuvoje kuro suvartojimas transportui siekia 1000 kilotonų (kt). 180–240 tūkst. ha ariamos žemės galėtų būti skirta rapsų, naudojamų biodyzelino gamybai, auginimui. Tai reiškia, jog biodyzelino gamybos potencialas yra lygus maždaug 117–156 kt rapsų metilo esterio. Jei 20 000 t etanolio būtų panaudota biokuro gamybai, būtų pagaminta apie 285 kt etanolio-benzino mišinio. Šis kiekis atitinka maždaug 80 % šiandien suvartojamo benzino kiekio. Planuojama, jog biodegalų vartojimas pasieks 0,72 TWh 2010 m., kas sudaro tiktai trečdalį ekonominio potencialo.

Saulės energija. Vidutinėje perspektyvoje ekonominis saulės energijos potencialas apima karšto vandens gamybą (0,5 TWh), žemės ūkio produktų džiovinimą, panaudojant saulės energiją (0,8 TWh) ir pasyvų patalpų šildymą (1,25 TWh). Ilgalaikėje perspektyvoje šildymas saulės energija gali būti naudojamas centriniam šildymui vasaros mėnesiais, fotovoltų sistemos gali įgyti svarbią reikšmę elektros energijos gamyboje. Planuojama, jog saulės energijos panaudojimas pasieks 0,0004 TWh 2010 m. ir 0,0012 TWh 2020 m.: šie skaičiai yra gana toli nuo nustatyto ekonominio potencialo.

Vėjo energija. Nustatytas 0,85 TWh per metus vėjo energijos potencialas pagrįstas prielaida, jog žemyninėje dalyje esančių vėjo jėgainių gali būti papildomai sukonstruota iki 500 MW. Tai riba, kuri negali būti peržengta be papildomų išlaidų elektros energijos tinklo rekonstrukcijai. Nustatyta, jog potencialas bus išnaudotas iki 2020 m. Po 2020 m. pagrįstai dalis vėjo jėgainių gali būti įrengta jūroje, kur geriausios vėjo sąlygos.

Taip pat skaitykite

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]