Energetikos plėtra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Aplinkos technologijos
Emojione 1F331.svg
Šis straipsnis yra serijos
Aplinkos technologijos dalis

Tvarioji plėtra
Atsinaujinantieji energijos ištekliai
Energijos taupymas
Energetikos plėtra
Biokuras
Biodegalai
Vandenilio technologijos
Vandens gerinimas
Nuotekų valymas
Remediacija (atstatymas)
Atliekų tvarkymas
Atliekų perdirbimas
Kompostavimas
Oro taršos kontrolė ir modeliavimas
Poveikio aplinkai vertinimas
Ekologinė miškininkystė
Ekologinė statyba
Natūralioji statyba
Aplinkos dizainas

Aplinkotyra
Pasaulio energijos suvartojimas pagal jos rūšis
Energijos gavyba nuo 1989 iki 1999

Energetikos plėtra – pastanga, kurios tikslas – aprūpinti pirminiais energijos šaltiniais visuomenę, sudaryti antrinių energijos formų paklausą, nustatyti teisingas kainas atsižvelgus į oro ir vandens taršą, sušvelninti klimato pokyčius pasitelkus atsinaujinančius energijos išteklius.

Technologiškai pažengusios visuomenės tapo vis labiau priklausomos nuo išorinių energijos šaltinių, skirtų visuomenės poreikiams tenkinti – tolimoms kelionėms, prabangių paslaugų tiekimui bei prekių gamybai. Ši energija leidžia išgalintiems žmonėms gyventi patogiai nepalankiomis klimato sąlygomis, apsišildant ar atsivėsinant namus. išorinių energijos šaltinių panaudojimo laipsnis skiriasi įvairiose visuomenėse, kaip ir klimatas, materialinė gerovė, tarša bei galimybės pasinaudoti energijos šaltiniais.

Atsinaujinantys energijos ištekliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atsinaujinantys energijos šaltiniai yra energijos ištekliai gamtoje, kurių atsiradimą ir atsinaujinimą nulemia gamtos vyksmai: saulės energija, vėjo energija, geoterminė energija, hidroenergija, biomasės energija. Beveik visų atsinaujinančių išteklių pradinis šaltinis yra Saulės energija.