Potvynių ir atoslūgių energija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Potvynių ir atoslūgių energija (arba potvynių energija) yra hidroenergijos forma, kuri keičia potvynių ir atoslūgių jėgą į naudingas energijos formas, dažniausiai elektrą.

Nors ir mažai naudojama, bet potvynių ir atoslūgių energija turi ateities elektros kartos galimybę. Potvyniai ir atoslūgiai yra labiau nuspėjami negu vėjo energija ar saulės energija. Tarp atsinaujinančių energijos šaltinių, potvynių ir atoslūgių energijos išnaudojimas pakankamai brangiai kainuoja ir telkinių, kuriuos galima užtvenkti ir kokybiškai panaudoti, kiekis yra labai ribotas. Tačiau, daug dabartinių patobulinimų ir dizaine (pvz., dinaminė potvynių jėga), ir turbinų technologijoje (pvz., naujos ašinės turbinos) rodo, jog potvynių energijos galėtų buti daug daugiau, negu prieš tai buvo manoma, ir kad kainos gali sumažėti iki konkurencingų lygių.

Manoma, kad potvynių ir atoslūgių malūnai buvo pradėti naudoti Europoje ir Šiaurės Amerikos Atlanto pakrantėje viduramžiais arba romėnų laikais.[1][2]

Pirmoji didelio masto potvynių ir atoslūgių jėgainė (Ranso potvynių jėgainė) pradėjo veikti 1966 metais.

Potvynių ir atoslūgių energijos generavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Potvynių ir atoslūgių energija yra išgaunama iš Žemės vandenyninių potvynių – potvyninės jėgos yra periodiniai gravitacinės jėgos kitimai, veikiami dangaus kūnų. Šios jėgos sukuria atitinkamus judėjimus arba sroves pasaulio vandenynuose.

Potvynių ir atoslūgių jėga yra vienintelė technologija, kuri išgauna energiją, prikausančią nuo Žemės-Mėnulio ir mažesnio masto – Žemės-Saulės – sistemoų orbitinių charakteristikų. Kadangi Žemėje potvyniai ir atoslūgiai yra dėl gravitacinės sąveikos su Mėnuliu ir Saule ir Žemės sukimosi, potvynių ir atoslūgių jėga yra praktiškai neišsekdinama ir klasifikuojama prie atsinaujinančių energijos šaltinių resursų.

Potvynių judėjimas įtakoja mechaninės energijos praradimą Žemės-Mėnulio sistemoje: tai yra vandens pumpavimo per natūralius gamtos išteklius rezultatas. Šis energijos praradimas sulėtino Žemės sukimąsi pirmaisiais 4,5 milijardais metų nuo Žemės susidarymo. Per paskutinius 620 miliardų metų para pailgėjo iš 21,9 iki 24 valandų[3], per tą laikotarpį Žemė prarado 17% sukimosi energijos.

Generavimo metodai[taisyti | redaguoti kodą]

Potvyniniai sroviniai generatoriai[taisyti | redaguoti kodą]

Potvyniniai sroviniai generatoriai generuoja elektrą iš judančio vandens kinetinės energijos, panašiai kaip vėjo turbinos, kurios generuoja elektrą iš judančio vėjo kinetinės energijos.

Baražai[taisyti | redaguoti kodą]

Baražai generuoja energiją iš potvynių ir atoslūgių vandenų skirtumo potencinės energijos. Baražai iš esmės yra užtvankos, einančios per visą telkinio plotį.

Dinaminė potvynių jėga[taisyti | redaguoti kodą]

Dinaminė potvynių jėga yra teorinė elektros generavimo technologija, kuri eksploatuotų sąveiką tarp potvynių ir atoslūgių energijos potencinės ir kinetinės energijų.

Šiandienos ir ateities potvynių jėgainės[taisyti | redaguoti kodą]

  • Pirmoji potvynių jėgainė buvo Ranso potvynių jėgainė, kuri buvo statyta 6 metus nuo 1960 iki 1966 metų Ranso upėje, Prancūzijoje.[4]
  • 254 MW galios Sihua ežero potvynių jėgainė Pietų Korėjoje yra didžiausia pasaulyje potvynių jėgainė. Jos statymas baigtas 2011 metais.[5][6]
  • Pirmoji potvynių jėgainė Šiaurės Amerikoje yra Anapolio potvynių jėgainė (Kanada), kuri pradėjo veikti 1984 metais Fandžio įlankoje.[7]
  • Džiangšia potvynių jėgainė Hangdžou miesto pietuose, Kinijoje, pradėjo veikti 1985 metais, kurios dabartinė galia yra 3,2 MW. Dar viena jėgainė planuojama statyti prie Jalū upės įplaukos.[8]
  • Sovietų Sąjunga parašė mažą projektą Kislos įlankai Barenco jūroje. Jos [jėgainės] galia yra 0,4 W. 2006 metais jos turbina buvo pakeista į 1,2 MW galios eksperimentinę ortogonalinę turbiną.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. "Microsoft Word - RS01j.doc." (PDF) Nuoroda tikrinta 2011-04-05.
  2. Minchinton, W. E.. „Early Tide Mills: Some Problems“. Technology and Culture, 20 (4), 777–786 (1979 m. October). DOI:10.2307/3103639. 
  3. George E. Williams. „Geological constraints on the Precambrian history of Earth's rotation and the Moon's orbit“. Reviews of Geophysics, 38 (1), 37–60 (2000). DOI:10.1029/1999RG900016. 
  4. L’Usine marémotrice de la Rance[neveikianti nuoroda]
  5. "Hunt for African Projects." Newsworld.co.kr. Nuoroda tikrinta 2011-04-05.
  6. Tidal power plant nears completion
  7. "Nova Scotia Power - Environment - Green Power- Tidal." Nspower.ca. Nuoroda tikrinta 2011-04-05.
  8. "China Endorses 300 MW Ocean Energy Project." Renewableenergyworld.com. Nuoroda tikrinta 2011-04-05.