Energijos taupymas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius
(pažymėtas nuo 2020 m. lapkričio).

Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Aplinkos technologijos
Emojione 1F331.svg
Šis straipsnis yra serijos
Aplinkos technologijos dalis

Tvarioji plėtra
Atsinaujinantieji energijos ištekliai
Energijos taupymas
Energetikos plėtra
Biokuras
Biodegalai
Vandenilio technologijos
Vandens gerinimas
Nuotekų valymas
Remediacija (atstatymas)
Atliekų tvarkymas
Atliekų perdirbimas
Kompostavimas
Oro taršos kontrolė ir modeliavimas
Poveikio aplinkai vertinimas
Ekologinė miškininkystė
Ekologinė statyba
Natūralioji statyba
Aplinkos dizainas

Aplinkotyra

Energijos taupymas – tokia veikla, kai siekiama pasiekti lygiavertį rezultatą, sunaudojant mažesnį kiekį energijos. Fiziniams asmenims tai svarbu dėl mažesnių išlaidų energijai bei aplinkosauginių sumetimų, įmonėms energijos taupymas leidžia sutaupyti lėšų ir padidinti pelną. Valstybiniame lygmenyje energijos taupymas gali būti svarbus nacionalinio saugumo užtikrinimui, jei šalis didžiąją dalį energijos šaltinių importuoja iš užsienio. Tuo pačiu tai gali būti viena iš valstybės energetinės politikos sudėtinių dalių.

Energijos naudojimo tendencijos JAV[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

JAV yra didžiausios energijos vartotojos pasaulyje. JAV Energetikos departamentas skirsto energijos naudojimą į keturias stambias grupes: transporte vartojama energiją, gyventojų namų ūkių sunaudojamą energiją, versle sunaudojamą energiją ir pramonėje naudojamą energiją. Energijos taupymas JAV sietinas su įvairiomis programomis, tačiau nėra taip paplitęs, kaip, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse.

JAV namų ūkiuose naudojama energija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Beveik pusę energijos namų ūkiai sunaudoja apšildymui ir vėdinimui (kondicionavimui). JAV namų ūkiai energiją naudoja taip:

  • 44 proc. patalpų šildymui ir vėsinimui,
  • 13 proc. vandens pašildymui,
  • 12 proc. apšvietimui,
  • 8 proc. maisto produktų šaldymui,
  • 6 proc. buitiniams prietaisams,
  • 5 proc. skalbimui ir lyginimui,
  • 4 proc. maisto ruošai,
  • 8 proc. kitiems poreikiams tenkinti.

Tačiau energijos naudojimas labai skiriasi pagal vietoves, nes, pavyzdžiui, Ramiojo vandenyno pakrantės miestams, esantiems šiltoje klimato zonoje reikia daug mažiau energijos patalpų apšildymui, nei, pavyzdžiui, Niujorkui ar Klaipėdai. Tokiose vietovėse didžioji dalis sunaudojamos energijos tenka apšvietimui. JAV Gamtos apsaugos agentūra teigia, kad panaudojus turimus energijos taupymo mechanizmus, JAV namų ūkiai galėtų sunaudoti nei iki 70 proc. mažiau energijos.