Aplinkotyra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Aplinkotyra (kitaip aplinkos mokslas, angl. environmental science) – tarpdisciplininis mokslas, tiriantis aplinkos fizinių, cheminių, biologinių elementų ir žmogaus tarpusavio sąveikas, labiausiai koncentruojantis į žmogaus poveikį aplinkos nykimui, taršą, taip pat vietinės reikšmės ir pasaulinės raidos įtaką bioįvairovei ir darniam vystymuisi.

Apibūdinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Aplinkotyroje jungiamos pagrindinių mokslų – fizikos, chemijos, biologijos, ir humanitarinių disciplinų – ekonomikos, teisės, socialinių mokslų žinios. Fizika naudojama materijos ir energijos judėjimo supratimui bei aplinkos reiškinius aprašančių matematinių modelių ruošimui, chemija – sąveikai tarp natūralių sistemų tyrinėti molekulių lygmenyje, biologija – įtakos augalų ir gyvūnų karalystėms įvertinimui.

Nors pati aplinkos mokslų koncepcija pasaulyje egzistuoja jau keletą šimtmečių, aktyvūs tyrimai prasidėjo tik 19601970 m., kai tokio mokslo būtinybę apsprendė aplinkos problemų integruotos analizės ir sprendimų reikalingumas.

Aplinkotyra nagrinėja tokias aplinkos problemas kaip klimato kaita, aplinkos apsauga, bioįvairovės išsaugojimas, požeminio vandens ir grunto tarša, gamtos išteklių panaudojimas, atliekų tvarkymas, tvarioji plėtra, oro tarša ir triukšmo tarša. Dėl mokslo daugialypiškumo dažnai tyrimus vykdo ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaitas ruošia skirtingų sričių specialistų komandos.

Subkategorijos[taisyti | redaguoti kodą]

Aplinkotyros tyrimo sritys[taisyti | redaguoti kodą]

Kai kurios aplinkotyros pasauliniu mastu tiriamų sričių, esamų ar prognozojamų problemų yra šios (bet kokia tvarka):

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]