Atsinaujinančių išteklių energetika Lietuvoje
Atsinaujinančių išteklių energetika Lietuvoje mažina šalies priklausomybę nuo importuojamo kuro bei organinio kuro įtaką aplinkai. Jų panaudojimas elektrai ir šiluminei energijai gaminti bei transportui sudaro galimybes mažinti vis brangstančio iškastinio importuojamo kuro, gamtinių dujų bei naftos produktų, naudojimą. 2011 m. 86,5 % visų atsinaujinančių energijos išteklių sąnaudų sudarė malkos, kurui skirtos medienos ir žemės ūkio atliekos (biomasė), 4,4 % – biodegalai, 3,9 % – hidroenergija, 3,8 % – vėjo energija, 1,1 % – biodujos, 0,3 % – geoterminė energija.[1] 2016 m. atsinaujinančių išteklių energetika Lietuvoje sudarė 27,9%.[2]
LR atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis įstatymo uždavinys – užtikrinti, kad atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, 2020 m. sudarytų ne mažiau kaip 23 % ir ši dalis toliau būtų didinama, tam panaudojant naujausias ir veiksmingiausias atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo technologijas ir skatinant energijos vartojimo efektyvumą.
Įstatymo uždaviniai atskiruose energetikos sektoriuose 2020 metais:
- atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su transporto sektoriaus galutiniu energijos suvartojimu, visų rūšių transporte padidinti ne mažiau kaip iki 10 %;
- elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu elektros energijos suvartojimu, padidinti ne mažiau kaip iki 20 %;
- centralizuotai tiekiamos šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį šilumos energijos balanse padidinti ne mažiau kaip iki 60 %, o namų ūkiuose atsinaujinančių energijos išteklių dalį šildymui sunaudojamų energijos išteklių balanse padidinti ne mažiau kaip iki 80 %.
Energijos šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Biomasė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvoje biomasė sudaro didžiausią dalį visos atsinaujinančių išteklių energetikos. Daugiausia naudojamos malkos, kurui skirta mediena ir žemės ūkio atliekos. Pagal vienam žmogui tenkantį biomasės kiekį, Lietuva yra antra Europos Sąjungoje.
Biodegalai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2007 m. pagal biodegalų suvartojimą Lietuva buvo 13-a visoje Europos Sąjungoje.
| Biodegalai[3] | ||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Iš viso 2005 (GWh) | Iš viso 2006 (GWh) | Iš viso 2007 (GWh) | ||||||
| Iš viso | Iš viso | Biodyzelis | Bioetanolis | Iš viso | Biodyzelis | Bioetanolis | ||
| 97 | 226 | 162 | 64 | 612 | 477 | 135 | ||
Biodujos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Metai | 2009 | 2010 | 2011 |
|---|---|---|---|
| Milijonai kubinių m | 9,8 | 20,9 | 23,2 |
Hidroenergija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Geoterminė energija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvoje aukštu geoterminiu ištekliu potencialu pasižymi jos vakarinė dalis ir akvatorija prie Baltijos jūros. Čia fiksuojamas anomaliai aukštas (apie 100 mW/m²) šilumos srautas, palyginti su vidurkiu – 45 mW/m². Šio šalies regiono gelmėse slypinti geoterminė energija pasiskirsto keturiuose gręžiniais pasiekiamuose ruožuose.
- Klaipėdos parodomoji geoterminė jėgainė, pirmoji geoterminė jėgainė Baltijos jūros regione.
Saulės energetika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Iš saulės energetikos 2010 m. Lietuvoje gauta 2,4 MWh energijos.[4] Didžiausios saulės elektrinės Lietuvoje: Trakiuose (940 kW) ir Juozapavoje (995 kW).[5]
Vėjo energetika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Europos vėjo energetikos asociacijos Wind Europe duomenimis, instaliuota galia Lietuvos vėjo jėgainėse 2019 m. siekė 548 MW ir pagamino 12 % visos šalyje suvartojamos elektros energijos (ES vidurkis – 15 %).[6]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Energetikos statistika“. stat.gov.lt. 2012-06-15. Suarchyvuotas originalas 2012-08-05. Nuoroda tikrinta 2012-06-16.
- ↑ https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=5146928
- ↑ Biofuels barometer 2007 – EurObserv’ER Archyvuota kopija 2011-09-29 iš Wayback Machine projekto. Systèmes solaires Le journal des énergies renouvelables n° 179, s. 63–75, 5/2007
- ↑ „Energetikos statistika 2010 m. keitėsi šalies kuro ir energijos sąnaudų struktūra“. stat.gov.lt. 2011-06-05. Suarchyvuotas originalas 2012-04-07. Nuoroda tikrinta 2012-06-10.
- ↑ „Pradėjo veikti didžiausios saulės elektrinės“. delfi.lt. Delfi. 2012-09-26. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
- ↑ Wind energy in Europe in 2019, Wind Europe, 2020
|
Šis straipsnis apie ekonomiką yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |