Vėjo energija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Vėjo jėgainės prie Mionės ežero, Vokietijoje

Vėjo energijavėjo kaip oro judėjimo energija. Apskaičiuota, kad 1-3 % Žemę pasiekiančios Saulės energijos virsta vėjo energija. Tai 50-100 kartų daugiau už energijos kiekį, fotosintezės dėka pereinantį į biomasės energiją. Didžioji dalis tos energijos pasireiškia aukštuosiuose oro sluoksniuose, kur nuolat pučia ~160 km/val. greičio vėjai. Galų gale vėjo energija dėl oro trinties virsta oro šiluma.

Vėjo energetika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vėjo energetikoje vėjo energija verčiama į elektros energiją, panaudojant vėjo turbinas. Tai viena iš mažiausiai aplinkai kenkiančių energetikos šakų. Tačiau ir ji daro žalos aplinkai. Paukščiai (ypač reti plėšrieji paukščiai), šikšnosparniai yra numušami besisukančių vėjų jėgainių sraigtų. Ši problema ypač aktuali paukščių migracijos keliuose. Plėšrieji paukščiai, pastebėję jėgainių numuštus negyvus paukščius - t. y. maistą, lėtai leidžiasi, kol ir patys žūva nuo sraigtų. 2005 m. pasaulyje vėjo energija sudarė 1 proc. (arba 58 982 MW) visos pagaminamos elektros energijos. Pasinaudojant vėjo turbinomis, pagaminta elektra sudaro 23 proc. Danijos, 8 proc. Ispanijos ir 4,3 proc. Vokietijos elektros energijos. Pasaulyje pagaminamos vėjo energijos kiekis nuo 1999 m. iki 2005 m. išaugo keturis kartus.

Skirtingai nuo tradicinių elektros energijos gamybos būdų naudojant kietą, skystą, dujinį kurą, kuriam reikia didžiulių išlaidų, kad kuras būtų išgautas iš žemės gelmių, atvežtas iki elektrinių, sudegintas, pašalinti pelenai, išvalyti dūmai, įšildytas vanduo vandens aušyklose ir sumažintas atmosferos oro teršimas, vėjo elektrinėms tokių išlaidų nereikia. Tačiau dažnai klaidingai manoma, kad vėjas yra nieko nekainuojantis energetikos resursas, ir vėjo elektrinės pagaminta elektros energija taip pat nieko nekainuoja. Deja, vėjo elektrinės yra brangios. Brangus yra jų pastatymas ir prijungimas prie sisteminio elektros tinklo, apimantis žemės įsigijimą statybai, tvirtų kelių dirbamoje žemėje tiesimą, sunkių elementų transportavimą į statybos aikštelę, sudėtingus montavimo darbus, transformatorinių statybą, kabelinių linijų klojimą, prijungimą prie elektros tinklo, paleidimą ir derinimą ir t. t. Nepigi ir vėjo elektrinių eksploatacinė priežiūra, kuri privalo būti vykdoma pagal griežtus gamintojų nurodymus. Prikimštai elektronikos vėjo elektrinei prižiūrėti reikia specialiai paruoštų specialistų, sugebančių greitai rasti sutrikimų priežastį ir ją pašalinti.

Vėjo energijos panaudojimas[1][2][3]
# Šalis 2008 2009
- Europos Sąjungos vėliava Europos Sąjunga 65255 74767
1 Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos 25170 35159
2 Vokietijos vėliava Vokietija 23903 25777
3 Kinijos vėliava Kinija 12210 25104
4 Ispanijos vėliava Ispanija 16740 19149
5 Indijos vėliava Indija 9587 10925
6 Italijos vėliava Italija 3537 4850
7 Prancūzijos vėliava Prancūzija 3426 4410
8 Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė 3288 4070
9 Portugalijos vėliava Portugalija 2862 3535
10 Danijos vėliava Danija 3164 3465
11 Kanados vėliava Kanada 2369 3319
12 Nyderlandų vėliava Nyderlandai 2237 2229
13 Japonijos vėliava Japonija 1880 2056
14 Australijos vėliava Australija 1494 1712
15 Švedijos vėliava Švedija 1067 1560
16 Airijos vėliava Airija 1245 1260
17 Graikijos vėliava Graikija 990 1087
18 Austrijos vėliava Austrija 995 995
19 Turkijos vėliava Turkija 433 801
20 Lenkijos vėliava Lenkija 472 725
21 Brazilijos vėliava Brazilija 339 606
22 Belgijos vėliava Belgija 384 563
23 Meksikos vėliava Meksika 85 520
24 Naujosios Zelandijos vėliava Naujoji Zelandija 325 497
25 Taivano vėliava Taivanas 358 436
26 Norvegijos vėliava Norvegija 428 431
27 Egipto vėliava Egiptas 390 430
28 Pietų Korėjos vėliava Pietų Korėja 278 348
29 Maroko vėliava Marokas 125 253
30 Vengrijos vėliava Vengrija 127 201
31 Čekijos vėliava Čekija 150 192
32 Bulgarijos vėliava Bulgarija 158 177
33 Čilės vėliava Čilė 20 168
34 Suomijos vėliava Suomija 143 147
35 Estijos vėliava Estija 78 142
36 Kosta Rikos vėliava Kosta Rika 74 123
37 Ukrainos vėliava Ukraina 90 94
38 Irano vėliava Iranas 82 91
39 Lietuvos vėliava Lietuva 54 91
Viso pasaulio 121188 157899

Vėjo energetika Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Vėjo energetika Lietuvoje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vėjo elektrinių konstravimo darbais Lietuvoje buvo susidomėta praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Atsinaujinančios energijos šaltinių mokslinio tyrimo ir projektavimo - konstravimo biuras „Vėjas“, UAB „Vėjas“, UAB „Jėgainė“, Kauno technologijos universitetas bandė sukonstruoti lietuviškas 2; 4; 8; 20; 60 kW vėjo elektrines, tačiau visos pastangos baigėsi nesėkmingai. Sėkmingiausiai dirbo trijų vėjo elektrinių 16 kW bendrosios galios eksperimentinis kompleksas Palangos kopose, kuris šildė gelbėjimo stoties pastatą. AVEU tipo Astrachanės (Rusija) gamybos elektrinės buvo pastatytos siekiant atlikti eksperimentą ir išsiaiškinti, kaip pajūrio vėjų sąlygomis dirba vėjo elektrinių sparnai, pagaminti dykumų vandens keltuvams. Eksperimentas baigėsi nesėkme – audros metu visi sparnai buvo sulaužyti ir elektrines teko iš kopų pašalinti.

Pirmą vėjo energetikos Lietuvoje galimybių studiją 1993 m. paruošė Lietuvos energetikų mokslo ir technikos draugija po Lietuvos vyriausybinės delegacijos pažintinio vizito Vokietijos Šiaurės jūros pakrančių objektuose. Studija, kurioje meteorologinių stebėjimų pagrindu buvo apskaičiuoti energetiniai vėjo ištekliai, išanalizuotos gaminamų vėjo elektrinių konstrukcijos, paruošti pasiūlymai eksperimentinių vėjo elektrinių įsigijimui ir jų pastatymo vietoms, buvo pateikta tuometinei LR Pramonės ir prekybos ministerijai. Tačiau pasiūlymams eigos nebuvo duota ir vėjo energetika palikta likimo valiai.

Pirmosios elektrinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2003 m. Skuode pastatyta ir įjungta į bendrąjį elektros tinklą iš Danijos perkelta 160 kW vėjo elektrinė. Ir nors ilgą laiką po pastatymo ji neveikė dėl techninių sutrikimų, tai buvo Lietuvos vėjo energetikos pradžia. Jau 2004 m. kovo 9 d. Kretingos rajone į Lietuvos energetikos sistemos elektros tinklą buvo įjungta Vydmantų parodomoji vėjo elektrinė. Tai buvo naujausios konstrukcijos Vokietijos kompanijos „ENERCON GmbH“ gamybos 600 kW vėjo elektrinė „E-40“, kurios atsiradimui pagrindą padėjo Kaišiadorių ir Magdeburgo vyskupijų bendradarbiavimas.

Parodomoji Vydmantų vėjo elektrinė buvo projektuojama ir statoma laikantis visų Europos Komisijos Energetikos ir energetikos tinklo agentūros rekomendacijų statant bet kurioje šalyje pirmąją vėjo elektrinę. Pagrindiniai reikalavimai buvo:

  • 1. Pirmoji šalyje vėjo elektrinė turi būti pastatyta gerai matomoje ir lengvai prieinamoje aikštelėje, kad kiekvienas besidomintis pilietis galėtų prie jos prieiti ir apžiūrėti pačią elektrinę ir gretimą teritoriją. Iš informacinio stendo lankytojai turi gauti visą informaciją apie vėjo elektrinės techninius rodiklius ir jos reikšmę kovoje dėl CO2 išmetimo į atmosferą mažinimo, gauti informaciją apie vėjo elektrinės įjungimą į elektros tinklą ir apie žemėnaudą elektrinės sanitarinės zonos plotuose, apie sparnų sukimosi garso ir šešėlio poveikį žmogui ir paukščiams.
  • 2. Energetikos sistemos elektros tinklo personalas turi turėti galimybę bet kada kontroliuoti vėjo elektrinės gaminamos elektros energijos kokybę, jos technologinių sutrikimų poveikį elektros tinklo stabilumui ir pačios vėjo elektrinės reakciją į sisteminio elektros tinklo sutrikimus.
  • 3. Eksploatuojant pirmąją vėjo elektrinę turi būti iki galo išspręsti santykiai tarp vėjo elektrinės savininko ir Energetikos sistemos dispečerinių tarnybų, reguliuojant vėjo elektrinės galingumą bei distancinio stabdymo ir paleidimo juridinį statusą ir atsakomybę.
  • 4. Vėjo elektrinės savininkas privalo vykdyti elektrinės darbo monitoringą ir teikti informaciją Respublikos mokslo, projektavimo ir valstybinėms įstaigoms duomenis, kurie reikalingi tolimesniems darbams plečiant vėjo elektrinių statybos apimtis.
  • 5. Pirmosios vėjo elektrinės savininkai privalo dalyvauti edukacinėje programoje, supažindinant jaunimą (nuo darželinukų iki studentų) su „švariomis“ energijos gamybos technologijomis.

Visos šios Europos Komisijos Energetikos ir energetikos tinklo agentūros rekomendacijos buvo įvykdytos statant Vydmantų parodomąją vėjo elektrinę. Ši elektrinė be žymių sutrikimų išdirbo 20 500 val. ir pagamino 4,1 mln. kWh elektros energijos. Vidmantų vėjo elektrinės darbą stebėjo ir analizavo įvairios organizacijos. Nuolatinis jos darbo parametrų fiksavimas, analizė ir jos rezultatai leido padaryti neginčijamą išvadą – Lietuvos pajūrio vėjai ir teritorijos yra palankūs vėjo elektrinių statybai. Ši išvada yra nepaprastai svarbi gamintojams ir tiekėjams, bankams kreditoriams, investitoriams ir Energetikos sistemos planuotojams.

Jau pirmieji Vydmantų VE darbo rezultatai ir analizių išvados buvo panaudotos pirmojo Lietuvoje Vėjo elektrinių parko statybos pagrindimui, finansavimui, projektavimui bei statybai. 2006 m. spalio 11 d. į Lietuvos energetikos sistemos 110 kV perdavimo tinklo atkarpą Palanga – Šventoji buvo įjungta pirmoji iš 15 UAB „Vėjų spektras“ parko „E-70“ tipo vėjo elektrinių. [4]

Lietuvoje veikia Danijoje, Vokietijoje, Suomijoje pagamintos vėjo jėgainės.

Lietuvos vėjo elektrinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2008 m. sausio 1 d. Lietuvoje veikė šios vėjo elektrinės (galia MW) [5]

Elektrinė Galia MW
Vėjo elektrinės iš viso 52 MW
prijungtos prie 110 kV perdavimo tinklo 46
UAB „Vėjų spektras“ 30
Laukžemės vėjo elektrinė 16
prijungtos prie 0,4-10 kV skirstomųjų tinklų 5,545
Antakalniškių VE (R. Dumšaičio ĮI) 0,250
Anulyno VE (UAB Saulimaras) 0,250 (100+150kW)
Anužių vėjo elektrinė (UAB Energopliusas) 2,000
Lenkimų vėjo jėgainė NR. 1 (IĮ Vėtrūna) 0,250
Lenkimų vėjo jėgainė NR. 2 (A. Jakubausko Deimantina) 0,250
Pryšmančių VE (UAB Kuprijus) 0,800
Sedos VE (UAB Eglitana) 1,400
Skuodo VE (UAB Versupis) 0,160
Vydmantų VE (UAB Dalis gero) 0,630
Juragių VE (UAB Formula-Verner) 0,055
UAB Ritvida 0,245 (95+150 kW)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Šablonas:Hu icon 25 MW teljesítményű szélerőműparkot helyzetek üzembe Bőnyben, 10 January 2010
  2. „EWEA.org“ (PDF). Nuoroda tikrinta 2010-08-29. 
  3. Šablonas:Cite pressrelease
  4. Vladimiras Trutnevis. Vėjo energetika Lietuvoje. 2006 m. konferencijos pranešimas.
  5. AB „Lietuvos energija“ registras

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikiteka