Pereiti prie turinio

Ebras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Ebras
Ebras Saragosoje
Ebras Saragosoje
Ilgis 910 km
Baseino plotas 85 362 km²
Vidutinis debitas 426 m³/s
Ištakos Kantabrijos kalnai
Žiotys Viduržemio jūra
Šalys Ispanija
Vikiteka Ebras

Ebras (isp. Río Ebro) – upė Pirėnų pusiasalio šiaurėje. Ilgiausia tik Ispanijoje tekanti upė ir antra pagal ilgį Pirėnų pusiasalio upė.

Prasideda Fontibre, Kantabrijoje. Teka per Lagronjo, Saragosos, Ampostos miestus. Taragonos provincijoje įteka į Viduržemio jūrą.

Didžiausi intakai: Ega, Aragonas, Galjegas, Segrė (kairieji), Tironas, Nacherilija, Sidakosas, Chalonas, Guadalopė, Mataranija (dešinieji).

Po Pirmojo Pūnų karo upe ėjo siena tarp Kartaginos ir Romos imperijos. Antrojo Pūnų karo metu prie upės žiočių vyko jūrų mūšis. Ispanijos pilietinio karo metu prie upės vyko Ebro mūšis.

Prie upės įsikūręs vienas iš pirmųjų Cistersų vienuolynų Ispanijoje (isp. Real Monasterio de Nuestra Senora de Rueda – Karališkasis rato mergelės vienuolynas). Vienuoliai pastatė užtvanką ir įrengė didžiulį vandens ratą, tiekusį vandenį į vienuolyną.

Ebras suformuoja deltą. Plotas – 320 km², viena didžiausių šlapynių vakarinėje Viduržemio jūros dalyje. Apie 20 % deltos paskirta Ebro deltos gamtos parkui, likusi dalis intensyviai naudojama žemdirbystei. Daugelyje vietų užtvenkus upę mažiau nešmenų pasiekia deltą, todėl ji grimzta.