Ala Littoria
Pramonė | aviacija |
---|---|
Perėmėjas (-ai) | Alitalia |
Įkurta | 1934 m. |
Uždaryta | 1941 m. |
Centrinė būstinė | Roma, Italija |
Savininkas (-ai) | Italijos vyriausybė |
Ala Littoria SA (liet. „Žemyno sparnas“) – XX amžiaus trečiajame ir ketvirtajame dešimtmečiuose veikusi Italijos nacionalinė oro linijų bendrovė.[1]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įmonė buvo įkurta 1934 m. šalies vyriausybės iniciatyva susijungus aviakompanijoms „Società Aerea Mediterranea“ (SAM), „Società Anonima Navigazione Aerea“ (SANA), „Società Italiana Servizi Aerei“ (SISA) ir „Aero Espresso Italiana“ (AEI). Aviakompanija priklausė Italijos vyriausybei. Lėktuvai buvo puošiami Italijos vėliava, ant kai kurių taip pat buvo vaizduojamas itališkojo fašizmo ženklas (it. fasces).
Po Ispanijos pilietinio karo „Ala Littoria“ investavo į „Iberia“ – Ispanijos aviakompaniją, kuri buvo įkurta žlugus LKKA. „Ala Littoria“ įsigijo 12,5 % aviakompanijos akcijų ir iš „Lufthansa“ įsigijusi tris „Junkers Ju 52“ lėktuvų korpusus be variklių, perdavė juos „Iberia“ kaip įstatinio kapitalo dalį.[2]
Naujai įkurta aviakompanija paveldėjo labai įvairų laivyną – vokiškus Junkers G 24 ir Junkers F 13, skraidančias valtis Dornier Do J Wal ir Dornier Do R Superwal, itališkus lėktuvus Savoia-Marchetti S.55, Savoia-Marchetti S.66, olandiškus Fokker F.VIIb/3m. Vėliau aviakompanija perėjo prie išskirtinai itališkų lėktuvų, įskaitant tuo metu moderniausius Savoia-Marchetti orlaivius, XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje buvo naudojami ir kiti itališki (pvz., „Breda“ ir „Caproni“) lėktuvai.
1934 m. „Ala Littoria“ pradėjo skrydžius į kaimynines Europos šalis, taip pat į rytinio Viduržemio jūros regiono miestus.[3] „Ala Littoria“ vykdė reisus ir į Italijos kolonijas Afrikoje. 1934 m. atliktas eksperimentinis skrydis iš Romos į Italijos Somalio sostinę Mogadišą,[4] tapo pasaulio ilgų nuotolių civilinių skrydžių rekordu. Šiuo maršrutu 1935 m. pradėtas reguliarus susisiekimas, pavadintas prestižine „Linea dell’Impero“ (liet. Imperijos linija).[5]
Iki Antrojo pasaulinio karo pradžios „Linea dell’Impero“ buvo tolimiausias „Ala Littoria“ maršrutas Afrikoje,[5] nuo 1939 m. moderniausiu to meto lėktuvu Savoia Marchetti SM 75[6] vykdytas be sustojimų.[7]
1938 m. kovą aviakompanija atliko pirmąjį rekordinį skrydį iš Romos į Argentiną maršrutu Roma-Kaljaris-Bathurstas/Gambija-Bahia-Rio de Žaneiras-Buenos Airės. Skrydis buvo vykdomas modifikuota skraidančia valtimi Cant Z 506.[8] Vėliau „Ala Litoria“ skrydžiams į Lotynų Ameriką įkūrė atskirą bendrovę LATI (Linee Aeree Transcontinentali Italiane).
1940 metais „Ala Littoria“ maršrutų ilgis siekė 37 110 km. Tais metais Italija buvo penkta pasaulyje pagal oro linijų maršrutų ilgį (po JAV, SSRS, Vokietijos ir JK).
Antrojo pasaulinio karo metu „Ala Littoria“ veikė kaip Italijos kariuomenės transporto tarnyba, o 1941 m. jos civilinė veikla buvo sustabdyta. Aviakompanija neišgyveno iki karo pabaigos ir buvo išformuota. Po karo ją pakeitė „Alitalia – Linee Aeree Italiane“, kuri 1946 m. rugsėjo 16 d. buvo įkurta kaip „Aerolinee Italiane Internazionali“, o vėliau pervadinta „Alitalia“.
Maršrutų tinklas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1940 m. Ala Littoria skriadė į šiuos miestus:
Italija
- Algeras, Ankona, Bolonija, Brindizis, Fiumė (Rijeka, tuo metu Italijos teritorija), Genuja, Kaljaris, Katanija, Lusinas (dab. Lošinis, tuo metu Italijos teritorija), Milanas, Neapolis, Palermas, Pola (tuo metu Italijos teritorija), Riminis, Rodas, Roma, Sirakūzai, Trapanis, Triestas, Venecija, Zara (Zadaras, tuo metu Italijos teritorija).
Italijos Šiaurės ir Rytų Afrika
- Adis Abeba, Asmara, Masava, Asebas, Desijė, Diredava, Gambela-Dembidolas, Gima, Gonderas, Gorahėjus, Lechemti-Asosa, Mogadišas, Negelė, Bengazis, Tripolis.
Europa
- Atėnai, Barselona, Belgradas, Berlynas, Bukareštas, Kadisas, Konstanca, Lisabona, Malaga, Malta, Marselis, Miunchenas, Palma, Paryžius, Salonikai, Sevilija, Tirana, Viena.
Artimieji Rytai ir Afrika
Lėktuvai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1940 m. pabaigoje Ala Littoria laivyną sudarė 39 hidroplanai ir 74 sausumos lėktuvai:
Hidroplanai – skraidančios valtys
- 14 vnt. CANT Z.506
- 8 vnt. Macchi MC94
- 16 vnt. Savoia-Marchetti S.66
- 1 vnt. Dornier Do J
Sausumos lėktuvai
- 1 vnt. Caproni Ca.308 Borea (sudužo metų pradžioje)
- 4 vnt. Breda Ba.44
- 10 vnt. Caproni Ca.133
- 3 vnt. Savoia-Marchetti S.71
- 18 vnt. Savoia-Marchetti S.73
- 3 vnt. Savoia-Marchetti S.74
- 36 vnt. Savoia-Marchetti S.75
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Caprotti F (2011) 'Profitability, practicality and ideology: Fascist civil aviation and the short life of Ala Littoria, 1934–1943.' The Journal of Transport History, 32(1), pp.17–38.
- ↑ Berlin-Spotter – Iberia (in German)
- ↑ Timetable of flights to France and other countries
- ↑ Original article on the Rome-Mogadiscio flight (click to enlarge) Archyvuota kopija 2018-04-06 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 5,0 5,1 Rosselli: The air links between Italy and Italian Africa
- ↑ Savoia Marchetti SM 75, civilian version
- ↑ Ala Littoria timetable March 28, 1938 („Linea dell’Impero“)
- ↑ Ala Littoria, 1934–1941 (in Italian) Archyvuota kopija 2017-05-10 iš Wayback Machine projekto.