Asmara

Asmara ኣስመራ
Asmara
Asmara 15°20′0″ š. pl. 38°56′0″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė	Eritrėja
Regionas	Maekelis
Gyventojų (2007)	563 900
Plotas	45 km²
Tankumas (2007)	12 531 žm./km²
Altitudė	2 325 m
Vikiteka	Asmara
Kirčiavimas	Asmarà
UNESCO	(angl.) (pranc.): 1550

Asmara (tigr. ኣስመራ = Asmera) – Eritrėjos sostinė ir didžiausias miestas, netoli Raudonosios jūros. Mieste yra medžio apdirbimo pramonė, grūdų ir daržovių apdirbimas, kvepalų, stiklo, cemento, plytų pramonė. Netoliese yra vandens jėgainė, aukso ir vario kasyklos. Mieste yra techninė ir profesinė mokyklos. 2017 m. miesto istorinė dalis įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą kaip Asmara, modernizmo miestas Afrikoje.

Etimologija

Asmaros įkūrimo legenda pasakoja, kad senovėje šioje vietovėje buvo keturi kaimai, kurių vyrai nuolat kariaudavo. Kadangi jie nuolat patirdavo žemumų gyventojų antpuolius, jų moterys nusprendė, kad reikia susivienyti tarpusavyje prieš bendrus priešus. Dėl to gyvenvietei duotas pavadinimas Arbate Asmera, kas tigrinijų kalba reiškia „jos keturios juos suvienijo“.

Istorija

Nors miestas istoriniuose šaltiniuose minimas jau XIV a. pradžioje, imperatoriaus Dovydo I laikais, tai buvo nereikšminga gyvenvietė. Tikrasis jos klestėjimas prasidėjo tik 1897 m., kuomet į ją iš Masavos perkeltas Italijos Eritrėjos administracinis centras.

Italų valdymo laikais Asmara buvo sujungta geležinkeliu su jūra. Čia masiškai kėlėsi italai. 1939 m. Asmaroje gyveno 98 tūkst. gyventojų, iš kurių 53 tūkst. buvo italai. Tuo metu Asmara buvo statoma pagal europietiškus standartus ir tapo vienu moderniausių miestų Afrikoje, tituluojamu „Mažąja Roma“ (it. La piccola Roma).

Po Antrojo Pasaulinio karo Asmaroje disluokuotos amerikiečių karinės pajėgos. 1952 m. Eritrėja buvo prijungta prie Etiopija, ir Asmara prarado sostinės statusą. Ji išliko tik Eritrėjos provincijos administraciniu centru, ir jos vystymasis labai sulėtėjo. 1961 m. prasidėjus Eritrėjos nepriklausomybės karui, Asmara nukentėjo nedaug. 1991 m. Eritrėjai tapus nepriklausoma, Asmara vėl tapo jos sostine.

Modernistinė architektūra

Asmaros 1929 m. planas

Didžiausias miesto suklestėjimo laikotarpis siejamas su Italijos valdymu 1888-1943 m. Per šį laikotarpį vos 150 gyventojų turėjęs kaimelis išaugo iki beveik 100 tūkst. gyventojų turintį modernų miestą. Jis statytas panaudojant tuometines Europos technologijas ir kartojant tuo metu Europoje klestėjusius architektūrinius stilius, tokius kaip neorenesansas, Viktorijos, kubizmas, futurizmas ir kt. Italų valdymo laikotarpiu Asmaroje dygo naujos bažnyčios, bankai, muziejai, prabangios vilos. Europos architektai statyboms naudodavo vietines statybines medžiagas.

Miestas buvo statomas ir vystomas planingai. Didžiausia plėtra vyko tarp 1935 ir 1941 m., prioritetą skiriant modernizmui, siekiant paversti jį moderniausiu Afrikos miestu, įdiegti tuometines technologijas. Tuo metu Benito Mussolini turėjo planus Afrikoje įkurti antrąją Romos imperiją, ir Asmara tapo to meto kolonijizmo ir fašizmo simboliu. Miesto vystymąsi nutraukė Antrasis pasaulinis karas.

Iki mūsų dienų mieste išlaikyta originali ir vertinga prieškarinė architektūra, tačiau XXI a. pradžioje jai iškilo grėsmė dėl ekonominio vystymosi. Siekiant apsaugoti šį paveldą, pasiūlyta jį įtraukti į pasaulio paveldo sąrašą. Tai buvo padaryta 2017 metais, įvertinant Asmarą kaip puikų ankstyvojo modernizmo pavyzdį Afrikos kontekste.

Galerija

• 
  Asmaros vaizdas 1935 m.
• 
  Asmaros nacionalinis muziejus
• 
  Katalikų bažnyčia Asmaroje
• 
  Asmaros operos teatras
• 
  Asmaros universitetas
• 
  Villa Roma, dabartinė Italijos ambasada
• 
  Fiat Tagliero pastatas
• 
  Viešbutis Albergo
• 
  Afrikos pensionas
• 
  Asmaros pašto interjeras
• 
  Embasoira viešbutis
• 
  Casa degli Italiani restoranas
• 
  Asmaros geležinkelio stotis
• 
  Gyvenamasis pastatas
• 
  Zilli baras

Susiję pasaulio paveldo objektai

•  Izraelis: Tel Avivo Baltasis miestas (2003)
•  Vokietija: Berlyno modernistinių namų kompleksas (2008)
•  Brazilija: Pampulijos modernistinis ansamblis (2016)
•  Slovėnija: Jožės Plečniko kūriniai Liublianoje – į žmogų orientuoti miestovaizdžiai (2021)
•  Lietuva: Modernistinis Kaunas: optimizmo architektūra 1919-1939 m. (2023)

Sportas

• Denden Club – futbolo klubas;
• Red Sea FC – futbolo klubas;
• Adulis Club – futbolo klubas;
• FC Al Tahrir – futbolo klubas;
• Hintsa FC – futbolo klubas;
• Asmara Brewery FC – futbolo klubas.