Kaljaris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kaljaris
it. Cagliari
   Flag of Cagliari.svg   
Cagliari rathaus .jpg
Miesto rotušė

Kaljaris
39°14′00″N 09°03′00″E / 39.233333°N 9.05°E / 39.233333; 9.05 (Kaljaris)Koordinatės: 39°14′00″N 09°03′00″E / 39.233333°N 9.05°E / 39.233333; 9.05 (Kaljaris)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Italijos vėliava Italija
Regionas: Sardinija Sardinija
Provincija: Kaljario provincija
Meras: Massimo Zedda
Gyventojų (2010): 157 222
Plotas: 85,45 km²
Tankumas (2010): 1 840 žm./km²
Pašto kodas: 09100
Tel. kodas: 070
Commons-logo.svg Vikiteka: KaljarisVikiteka
Miesto globėjas(-ai): Šv. Saturninas
Kirčiavimas: Kãljaris (rom. Karãlai)

Kaljaris – uostamiestis Sardinijoje (Italija), provincijos centras. Išvystyta laivybos, elektrotechnikos, naftos, chemijos pramonė. Yra universitetas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Miestas buvo įkurtas finikiečių, VII a. pr. m. e., kaip Karalis. 238 m. pr. m. e. Sardinija atiteko Romos respublikai. Per pilietinį karą tarp Cezario ir Pompėjaus rėmė pastarąjį, o Karalio pavyzdžiu pasekė kiti Sardinijos miestai. Seksto Pompėjaus leitenantui Menui tik ęia jis sutiko pasipriešinimą, bet miestas pasidavė po trumpos apgulties.

Romos imperijos laikais Kaljaris buvo salos sostinė ir nors netapo kolonija, miesto gyventojai tapo Romos piliečiais. Krikščionybe mieste buvo nuo III a., o šimtmečio pabaigoje čia buvo vyskupas. IV a. vidury Kaljaryje vyskupu buvo Liuciferis Kaljarietis, kurio šventumas diskutuotinas. Žlugus Romos imperijai miestas su visa Sardinija atiteko vandalams, bet jis viduramžiais išlaikė svarbą.

XI a. Pizos respublika turėjo didelę įtaką Sardinijoje. XIV a. Kaljarį užėmė Aragono karalystė, vėliau valdė Ispanijos vietininkai. 1718 m. Sardinija atiteko Savojos dinastijai, kuri pasivadino Sardinijos karaliais. XVIII a. pabaigoje Prancūzijos revoliucionieriai bandė užimti miestą, bet sardiniečiai apsigynė. Jie tikėjosi iš Pjemonto didesnės autonomijos, o jos negavę sukilo. Netrukus Savojos dinastija atgavo valdžią saloje.

Po Italijos suvienijimo miestas pradėjo augti. Daug gražių pastatų atsirado, kai meras buvo Ottone Bacaredda. Šis meras taip pat nuslopiną vieną pirmųjų darbininkų sukilimą XX a.

Sąjungininkai per Antrąjį pasaulinį karą bombardavo miestą 1943 m. vasarį, daug miestiečių pabėgo į kaimus. Tų metų rugsėjį vokiečių armija užėmė salą, bet greitai atsitraukė, kad sustiprintų pozicijas žemyne. Po karo miestas toliau augo.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Futbolas[taisyti | redaguoti kodą]

Mieste žaidžia Cagliari Calcio klubas. Čia 1990 m. vyko XIV pasaulio futbolo čempionatas.

Miestai partneriai[taisyti | redaguoti kodą]