Vilniaus–Klaipėdos geležinkelis
| Geležinkelis Vilnius–Klaipėda | |
 | |
| Vieta | |
|---|---|
| Šalys |  Lietuva |
| Stočių skaičius | 11[reikalingas šaltinis] |
| Miestai | Vilnius – Kaišiadorys – Jonava – Kėdainiai – Radviliškis – Šiauliai – Telšiai – Plungė – Kretinga – Klaipėda |
| Pagrindinė informacija | |
| Operatorius | Lietuvos geležinkeliai |
| Techninė informacija | |
| Ilgis | 376 km |
| Vėžė | 1520 mm vėžė |
| Išvystomas greitis | 140 km/h[1] |
| Elektrifikacija | 2023 m. (tebevyksta) |
Vilniaus–Klaipėdos geležinkelis – geležinkelio magistralė[2] tarp Vilniaus ir Klaipėdos. Judriausias Lietuvos geležinkelio ruožas.
Ilgis – 376 km.[3]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Liniją sudaro šie istoriniai geležinkelių ruožai:
- XIX a. septintajame dešimtmetyje nutiesto geležinkelio Sankt Peterburgas–Varšuva ruožas nuo Vilniaus iki Lentvario ir šio geležinkelio atšakos iki Virbalio (dabartinių Kybartų) prie Prūsijos ir Rusijos imperijos sienos dalis nuo Lentvario iki Kaišiadorių;
- Liepojos–Romnų geležinkelio dalis nuo Kaišiadorių iki Kužių Šiaulių rajone;
- Tarpukaryje nutiesta geležinkelio linija nuo Kužių iki Kretingos;
- Pirmojo pasaulinio karo metu nutiesto geležinkelio Bajorai–Liepoja dalis nuo Kretingos iki Bajorų;
- Prūsijos valstybinio geležinkelio ruožas nuo Bajorų iki Klaipėdos.
2016 m. maršrutu paleisti nauji trivagoniai dyzeliniai traukiniai PESA 730ML.
2022–2023 m. vyksta magistralės elektrifikavimas, kainuojantis 0,411 mlrd. €. Rangovai - „Elecnor“ ir „Instalaciones Inabensa“.[4] Projektui suteiktas strategiškai svarbaus valstybei projekto statusas.[3] Pirminiais skaičiavimai dėl elektrifikacijos į orą nebus išmetama daugiau kaip 150 tūkst. t anglies dioksido per metus.[3] Užbaigus Vilniaus–Klaipėdos geležinkelio elektrifikacijos projektą elektrifikuotų geležinkelio kelių ilgis Lietuvoje išaugs nuo 8 % iki beveik 27 %.[3]
Struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Magistralėje įrengta automatinė blokuotė.
Dvikeliai ruožai: Vilnius-Livintai, Jonava-Žeimiai, Lukšiai-Šilainiai, Kėdainiai-Gimbogala, Linkaičiai-Kužiai, Pavenčiai-Raudėnai (dalinai, tiesiamas), Dūseikiai-Lieplaukė (dalinai, tiesiamas), Kūlupėnai-Kretinga (dalinai, tiesiamas), Kalotė-Giruliai (?).
Pereinant iš vienkelio į dvikelį ir atvirkščiai beveik visur įrengti 1/18 iešmai, leidžiantys važiuoti iki 80 km/h greičiu.
Stotys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miestai prie geležinkelio: Vilnius – Kaišiadorys – Jonava – Kėdainiai – Radviliškis – Šiauliai – Telšiai – Plungė – Kretinga – Giruliai – Klaipėda.
.jpg)
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Trumpės kelionė iš Vilniaus į Klaipėdą
- ↑ https://www.lietuviuzodynas.lt/terminai/Magistrale
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 „„Įpusėjo geležinkelio ruožo Vilnius–Klaipėda elektrifikavimo darbai“. lrt.lt. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. 2023 m. rugpjūčio 22 d. Nuoroda tikrinta 2023 m. rugpjūčio 22 d..
- ↑ Prognozė: svarbiausi Lietuvos ekonomikos ir verslo įvykiai 2023-iaisiais
| |||||