Varšuva-Terespolis geležinkelio linija
| Varšuva-Terespolis geležinkelio linija | ||
|---|---|---|
 | ||
| Valstybė | Lenkija | |
| Vaivadijos | Liublino vaivadija, Mazovijos vaivadija | |
| Linijos numeris | 2 | |
| Ilgis | 211.3 km | |
| Geležinkelio vėžės | 1435 mm | |
| Didžiausias greitis | 160 km/h | |
Varšuva-Terespolis geležinkelio linija (lenk. Linia kolejowa nr 2, Kolej Warszawsko-Terespolska) - geležinkelio linija rytų Lenkijoje, Liublino vaivadijoje ir Mazovijos vaivadijoje. Linija jungia Varšuvos ir Terespolio miestus. Linija priklauso tarptautinei geležinkelio linijai E20, kuri jungia Berlyno ir Maskvos miestus. Linijos ilgis 211,3 km, didžiausias greitis 160 km/h, visa linija yra elektrifikuota.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Linija buvo nutiesta 1866-1867 m., verslininko Leopoldo Kronenbergo iniciatyva. Tai buvo trečia geležinkelio linija nutiesta Lenkijos Kongreso karalystėje po Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio ir Varšuva-Viena geležinkelio linijų. 1871 m. buvo nutiesta linija per Vakarinio Bugo upę nuo Terespolio iki Bresto miesto. Vykstant I pasauliniam karui vokiečių valdžia pakeitė geležinkelio vėžės plotį į 1435 mm vėžę. 1937 m. buvo elektrifikuota linijos dalis nuo Varšuvos iki Mazovijos Minsko, o 1980 m. gruodžio 15 d. buvo baigta visos linijos elektrifikacija.
Stotys ir stotelės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Mazovijos vaivadijoje:
- Varšuvos Centrinė geležinkelio stotis;
- Varšuvos Rytinė geležinkelio stotis;
- Varšuvos Rembertuvo geležinkelio stotis;
- Varšuvos Vesolos geležinkelio stotelė;
- Varšuvos Vola Gžibovskos geležinkelio stotelė;
- Sulejuveko geležinkelio stotelė;
- Sulejuvek Milosnos geležinkelio stotelė;
- Halinuvo geležinkelio stotelė;
- Cisių geležinkelio stotelė;
- Dembe Vielkių geležinkelio stotelė;
- Nove Dembe Vielkių geležinkelio stotelė;
- Vžosuvo geležinkelio stotelė;
- Mazovijos Minsko geležinkelio stotis;
- Mazovijos Minsko Anielinos geležinkelio stotelė;
- Barčoncos geležinkelio stotelė;
- Mienios geležinkelio stotelė;
- Cegluvo geležinkelio stotelė;
- Mrozų geležinkelio stotis;
- Mazovijos Grodzisko geležinkelio stotelė;
- Sosnovės geležinkelio stotelė;
- Koševnicos geležinkelio stotelė;
- Kotuno geležinkelio stotelė;
- Sabinkos geležinkelio stotelė;
- Sedlcų Vakarinė geležinkelio stotelė;
- Sedlcų geležinkelio stotis;
- Sedlcų Rytinė geležinkelio stotelė;
- Sedlcų Bialkų geležinkelio stotelė;
- Kosiorkų geležinkelio stotelė;
- Borki Kosų geležinkelio stotelė;
- Dzevulės geležinkelio stotis;
- Radomišlo geležinkelio stotelė;
- Liublino vaivadijoje:
- Krinka Lukovskos geležinkelio stotelė;
- Lukuvo geležinkelio stotis;
- Lukuv Zapoviedniko geležinkelio stotelė;
- Matisų geležinkelio stotelė;
- Šaniavų geležinkelio stotis;
- Bžozovicos geležinkelio stotelė;
- Misių geležinkelio stotelė;
- Palenkės Mendzižeco geležinkelio stotis;
- Sitno geležinkelio stotelė;
- Šachų geležinkelio stotelė;
- Sokulės geležinkelio stotis;
- Porosiukų geležinkelio stotelė;
- Palenkės Bialos geležinkelio stotis;
- Palenkės Bialos Rozžondovos geležinkelio stotis;
- Ogrodnikų geležinkelio stotelė;
- Perkovicės geležinkelio stotelė;
- Chotiluvo geležinkelio stotis;
- Dobrinkos geležinkelio stotelė;
- Malaševiče Poludniovės geležinkelio stotis;
- Malaševičės geležinkelio stotis;
- Kobilani Tovarovė geležinkelio stotis;
- Kobilanų geležinkelio stotis;
- Terespolio geležinkelio stotis;
- Terespolio-Bresto geležinkelio pasienio punktas.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- J Śniechowski. Zarys rozwoju kolejnictwa polskiego w zaborze rosyjskim. „Inżynier Kolejowy”. 1926. nr 8-9.
- Praca zbiorowa: 60 lat elektryfikacji PKP. oprac. Feliks Frontczak. Warszawa: Centralna Dyrekcja Okręgowa Kolei Państwowych, 1996. ISBN 83-90408-80-6.
- „Raport Roczny PKP Polskie Linie Kolejowe S.A.”. 2006. Warszawa. ISSN 1643-7500.