Biuko kultūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Biuko kultūra
(Viena Dunojaus kultūrų)
5500 m. pr. m. e. – 4900 m. pr. m. e.
Dab. valstybės: rytų Vengrija, Slovakija, Transilvanija
Ist. regionas: Vidurio Europa
Amžius: ankstyvasis neolitas
European Middle Neolithic.gif
Kultūros arealas (šviesiai žalias) VI tūkst. pr. m. e.

Biuko kultūra (veng. Bükki kultúra, svk. Bukovohorská kultúra, ukr. Буковогірська культура) – neolito archeologinė kultūra, pavadinta pagal Biuko kalnus Šiaurės Vengrijoje, kur XIX a. pabaigoje buvo aptikta šios kultūros radinių. Dar vadinama Rytų juostinės keramikos kultūra.

Arealas[taisyti | redaguoti kodą]

Biuko kultūra sudarė dalį juostinės keramikos kultūros, ir jos gyventojai buvo labiausiai pažengę. 6 tūkstantmečio pirmoje pusėje – 5 tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje buvo paplitusi šiaurės rytų Vengrijoje, Rytų Slovakijoje ir šiaurės vakarų Rumunijoje.

Tiesioginė Biuko kultūros palikuonė buvo Lendjelio kultūra.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Biuko kultūros gyvenvietės mažos, dažniausiai 4 pastatų. Žmonės gyveno žemose upių terasose mažose pusiau žeminėse ir antžemininiuose pastatuose. Karpatų kalnų urvuose rasta, manoma, šventyklų liekanų. Biuko kultūros žmonės vertėsi medžiokle ir gyvulininkyste, iš dalies žemdirbyste. Naudojo raginius kaplius. Prekiavo su Starčevo-Koroso kultūros gyventojais. Rasta molinių svarelių, akmeninių girnų, puošnios keramikos – plonomis sienelėmis, rudai poliruotos su raižytiniu ornamentu ir raudonais piešiniais.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Biuko kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 583 psl.