Hoabinio kultūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Hoabinio kultūra
XII tūkst. pr. m. e. – X tūkst. pr. m. e.
Dab. valstybės: Vietnamas, Tailandas, Laosas, Mianmaras, Kambodža, Indonezija
Amžius: paleolitas, mezolitas

Hoabinio kultūra arba Hoa Binio kultūra (viet. Văn hóa Hòa Bình) – paleolito ir mezolito Indokinijos archeologinė kultūra, prancūzų archeologų pavadinta pagal Hoa Binio provinciją (Šiaurės Vietnamas), kurioje rasta urvų su radiniais. Apibrėžiama pagal akmeninių darbo įrankių požymius, datuojama 10-2 tūkstantmečiu pr. m. e.[1]

Pirmieji kasinėjimų Hoabinio provincijoje rezultatai buvo paskelbti 1927 m. Aprašytoji kultūra gamino primityvius akmeninius darbo įrankius, dažnai apdirbtus tik iš vienos pusės, kurie vėliau pavadinti sumatralitais. Be akmeninių įrankių plačiai buvo naudojami ir įrankiai iš kaulo. Iš viso buvo rasti 82 dvidešimt aštuonių tipų radiniai. Vėliau kultūros apibrėžimas buvo tikslinamas.

1994 m. konferencijoje Hanojuje Vietnamo archeologai pateikė įrodymus, kad Hoabinio kultūra egzistavo jau prieš 17 tūkst. metų. Konferencijoje pasiūlyta laikyti, kad Hoabinio kultūra nėra atskira archeologinė kultūra, o greičiau darbo įrankių gaminimo tradicija.

Arealas[taisyti | redaguoti kodą]

Hoabinio kultūra buvo paplitusi teritorijoje, kurioje dabar yra Vietnamas, Tailandas, Laosas, Mianmaras, Kambodža ir Indonezija (Sumatra). Santykinai daug kultūros stovyklų (120) rasta Vietname, tačiau tai greičiau atspindi tyrinėjimų intensyvumą, o ne tai, kad čia buvo tankiausiai apgyvendinta ar centrinė kultūros dalis. Kai kurie archeologai mano, kad kultūra siekė pietų Kiniją, Taivaną, Nepalą ir Australiją.

Manoma, kad Hoabinio kultūra pirmiausia susiklostė Honghos upės (Raudonoji upė) slėnyje, vėliau išplito.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Hoabinio kultūros žmonės gyveno urvuose (tipiškas Kon Mungo urvas) ir uolose, statėsi būstus prie upių. Vertėsi medžiokle, žvejojo, šiek tiek augino sukultūrintų augalų, rinko maistą, daugiausia vaisius ir augalų šaknis. Rasta kriauklių sampilų. Naudojo daug medinių (iš bambuko, rotango), akmeninių ir kaulinių įrankių. Akmeniniai įrankiai (gremžtai, kirviai) buvo grubiai apdirbti – ovalūs, apskriti ir trikampiai. Hoabinio kultūros gyvenviečių tyrimai rodo, kad greičiausiai kultūrinius augalus anksčiau pradėta auginti Pietryčių Azijoje, o ne Artimuosiuose Rytuose, kaip buvo manoma. Hoabinio kultūrą pakeitė Bak Sono kultūra.[2]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Kipfer, Barbara Ann (2000). «Hoabinhian». Encyclopedic Dictionary of Archaeology. Springer. ISBN 0306461587.
  2. Hoabinio kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 596 psl.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Colani M. (1927) L'âge de la pierre dans la province de Hoa Binh. Mémoires du Service Géologique de l’Indochine 13
  • Flannery, KV. (1973) The origins of agriculture. Annual Review of Anthropology 2: 271–310
  • Gorman C. (1969) Hoabinhian: A pebble tool complex with early plant associations in Southeast Asia. Science 163: 671-3
  • Gorman C. (1970) Excavations at Spirit Cave, North Thailand: Some interim interpretations. Asian Perspectives 13: 79-107
  • Gorman C. (1971) The Hoabinhian and After: Subsistence Patterns in Southeast Asia during the Late Pleistocene and Early Recent Periods. World Archaeology 2: 300-20
  • Matthews JM. (1964) The Hoabinhian in Southeast Asia and elsewhere. PhD thesis. Australian National University, Canberra
  • Matthews JM. (1966) A Review of the 'Hoabinhian' in Indo-China. Asian Perspectives 9: 86-95
  • Moser, J. (2001) Hoabinhian: Geographie und Chronologie eines steinzeitlichen Technocomplexes in Südostasien Köln, Lindensoft.
  • Phukhachon S. (1988) Archaeological research of the Hoabinhian culture or technocomplex and its comparison with ethnoarchaeology of the Phi Tong Luang, a hunter-gatherer group of Thailand. Tübingen: Verlag Archaeologica Venatoria: Institut fur Urgeschichte der Universitat Tübingen.
  • Shoocongdej R. (2000) Forager Mobility Organization in Seasonal Tropical Environments of Western Thailand. World Archaeology 32: 14-40.
  • Solheim, W.G. (1972) An earlier agricultural revolution. Scientific American 226: 34-41
  • Van Tan H. (1994) The Hoabinhian in Southeast Asia: Culture, cultures or technocomplex? Vietnam Social Sciences 5: 3-8