Diminio kultūra
Diminio kultūra – neolito archeologinė kultūra, pavadinta pagal 1901–1903 m. K. Cunto ir V. Staiso tyrinėtą Diminio gyvenvietę (Graikija).
Arealas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Diminio kultūra 5500 – 4000 m. pr. m. e. plito Tesalijoje. Diminio kultūra skirstoma į 7 fazes: Canglis, Arapis, Odzakis I, Odzakis II, Diminio tikroji, Larisa, Rachmanis. Ji turėjo įtakos daugeliui Vidurio Europos neolito kultūrų susidarymui.
Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kultūrai būdingos įtvirtintos gyvenvietės – aptvertos mūrine siena su vartais. Diminio gyvenvietė buvo įtvirtinta ant 16 m aukščio kalvos, išliko 6–7 ovalo formos akmeninių sienų liekanų. Gyvenvietės viduryje rasta megarono tipo pastatų liekanų. Žmonės vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste, gausiai naudojo įvairios formos, dažniausiai spiralės ir meandros ornamentu juodai ir baltai dažytus puodus, gludintus akmeninius kirvius. Diminio kultūros gyvenvietėse aptinkama amforų, taurių, antropomorfinių figūrėlių iš akmens ir molio, makrolitų.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Diminio kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 774 psl.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Diminio kultūra Archyvuota kopija 2015-12-25 iš Wayback Machine projekto.
| |||||||||||||||||||||||||||||
