Butmiro kultūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Butmiro kultūros vaza

Butmiro kultūra – eneolito archeologinė kultūra, pavadinta pagal 18931896 m. kasinėtą Butmiro vietovę prie Sarajevo.

Arealas[taisyti | redaguoti kodą]

Butmiro kultūra 5100–4000 m. pr. m. e. buvo paplitusi Bosnijoje. Susiklostė veikiama Starčevo-Koroso kultūros ir Vinčos kultūros.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Butmiro kultūrai būdinga įvijomis bei įvairiais raštais gausiai ornamentuota keramika (ypač vazos) ir skulptūros. Butmiro kultūros gyvenvietėse rasta medinių su akmeniniais pamatais ir moliu glaistytomis sienomis pastatų liekanų. Pastatai dažniausiai dviejų patalpų, vienoje jų buvo duonkepė krosnis, šiaudiniais arba mediniais stogais. Žmonės vertėsi gyvulininkyste ir žemdirbyste, iš dalies medžiokle ir žvejyba. Rasta svarelių, verpstelių, kaulo ir titnago įrankių, puodų ir vazų.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Butmiro kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 674 psl.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • W. Radymský, M. Hoernes, Die neolithische Station von Butmir bei Sarajevo in Bosnien. Ausgrabungen im Jahre 1893, Wien 1895.
  • F. Fiala, M. Hoernes, Die neolithische Station von Butmir bei Sarajevo in Bosnien. Ausgrabungen in den Jahren 1894–1896. II. Teil (Schlussband), Wien 1898.
  • A. Benac, Obre II – Neolitsko naselje butmirske grupe na Gornjem polju. Glasnik 26, 1971, 5–300.
  • M. Gimbutas, Chronology of Obre I an Obre II. Wiss. Mitt. Bosnisch-Herzegowin. Landesmus. 4, 1974, 15–35.
  • S. Peric, Butmirska kultura. Geneza i razvoj. Butmir culture. Origin and development. Posebna Izdanja Arheoloski Institut, Beograd 1995.
  • Z. Kujundzič-Vejzagič, J. Müller, K. Rassmann, T. Schüler, Okolište – Grabung und Geomagnetik eines zentralbosnischen Tells aus der ersten Hälfte des 5. vorchristlichen Jahrtausends. In: B. Hänsel (Hrsg.), Parerga Praehistorica: Jubiläumsschrift zur Prähistorischen Archäologie. 15 Jahre UPA. Universitätsforsch. Prähist. Arch. 100, Bonn 2004, 69–81.