Michelsbergo kultūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Michelsbergo kultūra
(Piltuvėlinės keramikos kultūros dalis)
4400 m. pr. m. e. – 3500 m. pr. m. e.
Michelsbergo kultūros židinys
Dab. valstybės Vokietija, Belgija, šiaurės Prancūzija, Šveicarija, Čekija
Ist. regionas Vidurio Europa
Amžius Neolitas

Michelsbergo kultūra – vėlyvojo neolito archeologinė kultūra, pavadinta pagal 1884 m. tyrinėtą Michelsbergo gyvenvietę (Badeno-Viurtembergo žemė, Vokietija). Kultūrą, remdamasis keramikos dirbiniais, 1968 m. datavo Jensas Liuningas.

Arealas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Michelsbergo kultūra 5–4 tūkstantmetyje pr. m. e. buvo paplitusi Vidurio Europoje – Vokietija ties Reinu, Belgija, šiaurės Prancūzija, Šveicarija, Čekija. Išskirta daug Michelsbergo kultūros subkultūrų.

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Michelsbergo kultūros tulpės formos indas

Michelsbergo kultūros žmonės naudojo šlifuotus titnaginius makrolitinius kirvius, dalį jų gaudavo mainais iš Pietų Vokietijos, kai kurių subkultūrų žmonės gamino titnaginius lapo formos strėlių antgalius. Titnagas giliosios kasybos būdu buvo kasamas ties Reinu. Kartais įrankių gamybai naudotas varis. Keramikos dirbiniai be ornamentų, dažnai tulpės žiedo formos.

Gyventa lenktais pylimais įtvirtintose gyvenvietėse. Aptikti keli dideli namai. Buvo verčiamasi žemdirbyste (miežiai, kviečiai), gyvulininkyste (kiaulės, avys, ožkos), medžiokle (elniai, lapės).

Laidojimo paminklai reti. Mirusieji laidoti duobėse ar grioviuose. Sutinkama grupinių kapaviečių (suaugusių žmonių palaikai, apsupti vaikų palaikų), siejamų su to meto apeigomis. Kartais randama įkapių: indų, girnapusių, tauro ragų. Rosheime (Prancūzija) rasta, manoma, laidotuvių metu užmuštos moters kapavietė.[1]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Rolf-Heiner Behrends: Ein Weg aus der Jungsteinzeit nachgewiesen? In: Archäologische Nachrichten aus Baden 58, 1998, 3-6.
  • Jörg Biel, Helmut Schlichtherle, Michael Strobel u. Andrea Zeeb (ed.), Die Michelsberger Kultur und ihre Randgebiete – Probleme der Entstehung, Chronologie und des Siedlungswesens. Kolloquium Hemmenhofen 21.‒23. Februar 1997. Materialhefte zur Archäologie in Baden-Württemberg 43 (Stuttgart 1998).
  • Hassler, Michael: Der Michaelsberg. Naturkunde und Geschichte des Untergrombacher Hausbergs. Beihefte zu den Veröffentlichungen für Naturschutz und Landschaftspflege in Baden-Württemberg, Bd. 90. Verlag Regionalkultur, Ubstadt-Weiher 1998. ISBN 978-3-929366-78-5
  • Robert Koch: Das Erdwerk der Michelsbergerkultur auf dem Hetzenberg bei Heilbronn-Neckargartach. (Forschungen und Berichte zur Vor- und Frühgeschichte in Baden-Württemberg, Band 3/1) Stuttgart: Theiss 2005 – ISBN 3-8062-1640-1
  • Jens Lüning: Die Entwicklung der Keramik beim Übergang vom Mittel- zum Jungneolithikum im süddeutschen Raum. In Berichte der Römisch-Germanischen Kommission 50, 1969 (1971) 1-95.
  • Jens Lüning. Die Michelsberger Kultur. Ihre Funde in zeitlicher und raumlicher Gliederung / Berichte der Romisch–Germanischen Komission, 1971 t. 50.
  • Ernst Probst: Deutschland in der Steinzeit. München 1991.
  • Susanne Reiter, Die Keramik der Michelsberger Grabenanlage von Bruchsal Aue, Theiss Verlag (2002), ISBN 3-8062-1739-4.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Michelsbergo kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 29 psl.