Aukštieji Paneriai
 |
||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
  Aukštieji Paneriai
|
||||||
| Koordinatės | Koordinatės: | |||||
| Apskritis |  Vilniaus apskritis |
|||||
| Savivaldybė | Vilniaus miesto savivaldybė | |||||
| Seniūnija | Panerių seniūnija | |||||
 Vikiteka: |
Aukštieji PaneriaiVikiteka | |||||
|
||||||
Aukštieji Paneriai – pietrytinė Vilniaus miesto dalis, esanti į vakarus nuo Panerių tunelio. Įsikūrę miškingoje vietovėje, yra Panerių memorialinis muziejus, geležinkelio stotis.
Istorija [taisyti]
Vilniaus Paneriai paminėti jau 1390 m.
1831 m. birželio 19 d. įvykusiose Panerių kautynėse generolo Antano Gelgaudo sukilėliai pralaimėjo spėjusiems persigrupuoti Rusijos imperijos kariuomenės daliniams.
Apie 1860 m. tiesiant geležinkelį pastatytas Panerių tunelis, kurį atidarė caras Aleksandras II ir įmūrijo simbolinę paskutinę plytą. 1939 m. Paneriams suteiktos kurorto teisės.
Bene labiausiai vietiovės vardas sietinas su Antrojo pasaulinio karo metais čia nužudytais įvairių tautybių žmonėmis, daugiausiai žydais. Žudynes organizavo vokiečių kariškiai: Francas Mureris (Vilniaus mėsininkas), Martynas Veisas, Bruno Kitelis, o vykdė lietuviai savanoriai. 1941-1944 m. Panerių miškelyje buvo sušaudomi žydai iš rytų Lietuvos getų (viso apie 70 000) ir lenkai (viso apie 20 000).
Vilniaus Žydų Taryba 1943 metais paskelbė dainos konkursą, kurio nugalėtojais tapo vienuolikametis Alekas Volkovskis (muzika) ir Šmerkė Kačerginskis (žodžiai), sukūrę žinomą „Panerių dainą“.[2]
1948 m. žydų žudynių vietoje pastatytas paminklas, bet 1952 m. jis buvo nugriautas neva dėl religinio pobūdžio.
Šaltiniai [taisyti]
Vilniaus Paneriai paminėti jau 1390 m. 1831 m. birželio 19 d. įvykusiose Panerių kautynėse generolo Antano Gelgaudo sukilėliai pralaimėjo spėjusiems persigrupuoti Rusijos imperijos kariuomenės daliniams.
Apie 1860 m. tiesiant geležinkelį pastatytas Panerių tunelis, kurį atidarė caras Aleksandras II ir įmūrijo simbolinę paskutinę plytą. 1939 m. Paneriams suteiktos kurorto teisės.
Bene labiausiai vietiovės vardas sietinas su Antrojo pasaulinio karo metais čia nužudytais įvairių tautybių žmonėmis, daugiausiai žydais. Žudynes organizavo vokiečių kariškiai: Francas Mureris (Vilniaus mėsininkas), Martynas Veisas, Bruno Kitelis, o vykdė lietuviai savanoriai. 1941-1944 m. Panerių miškelyje buvo sušaudomi lenkijos žydai iš rytų Lietuvos getų (viso apie 70 000) ir lenkai (viso apie 20 000).
Vilniaus Žydų Taryba 1943 metais paskelbė dainos konkursą, kurio nugalėtojais tapo vienuolikametis Alekas Volkovskis (muzika) ir Šmerkė Kačerginskis (žodžiai), sukūrę žinomą „Panerių dainą“.[2]
1948 m. žydų žudynių vietoje pastatytas paminklas, bet 1952 m. jis buvo nugriautas neva dėl religinio pobūdžio.
Nuorodos [taisyti]
- Paneriai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 754 psl.
- Paneriai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 289 psl.
- Paneriai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 440 psl.
- Paneriai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 165 psl.
