Aukštieji Paneriai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Portal.svg
Aukštieji Paneriai
Agrastų gatvė Paneriuose.JPG
Agrastų gatvė A. Paneriuose

Aukštieji Paneriai
Koordinatės 54°37′26″N 25°10′52″E / 54.624°N 25.181°E / 54.624; 25.181 (Aukštieji Paneriai)Koordinatės: 54°37′26″N 25°10′52″E / 54.624°N 25.181°E / 54.624; 25.181 (Aukštieji Paneriai)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Vilniaus miesto savivaldybė
Seniūnija Panerių seniūnija
Commons-logo.svg Vikiteka: Aukštieji PaneriaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Aukštíeji Paneriaĩ

Aukštieji Paneriai – pietrytinė Vilniaus miesto dalis, esanti į vakarus nuo Panerių tunelio. Įsikūrę miškingoje vietovėje, yra Panerių memorialinis muziejus, Panerių geležinkelio stotis. Aukštuosius Panerius sudaro dvi dalys – miškų ir kalvų apsupta dalis aplink Panerių geležinkelių mazgą bei pramoninė dalis tarp Kirtimų gatvės ir Vokės upės. Aukštuosius Panerius supa Aukštųjų Panerių ir Baltosios Vokės miškai bei kalvynai, gana atribojantys šią dalį nuo likusio miesto. Yra saugoma kardalapio garbenio augimvietė.

Geležinkelio stotis
Volungių gatvė, įsikūrusi vienoje iš Panerių erozinio kalvyno daubų

Susisiekimas[taisyti | redaguoti kodą]

Aukštuosiuose Paneriuose yra Panerių geležinkelių mazgas, kuriame susikerta visos pagrindinės Vilnių pasiekiančios geležinkelio linijos – iš Kauno, Lydos, Minsko, Grigiškių, Žemųjų Panerių. Svarbus krovininių traukinių krovos, sąstatų sudarymo taškas. Taip pat veikia keleivinė Aukštųjų Panerių stotis, kurioje sustoja dalis traukinių, vykstančių maršrutu Vilnius–Kaunas, taip pat traukiniai, vykstantys tarp Vilniaus ir Trakų, Varėnos, Marcinkonių, Stasylų. Prie linijos į Lydą dar yra „Pušyno“ stotelė, bet joje traukiniai nebestoja.

Dėl kalvų, miškų apsupties ir pervažų per geležinkelius stygiaus susisiekimas su likusiu Vilniumi sudėtingas. Pramoninę Aukštųjų Panerių dalį prie Graičiūno gatvės aptarnauja 8 ir 25 maršrutų autobusai, atvykstantys iš Žemųjų Panerių. Prie geležinkelio mazgo priveža 8, 20 ir 51 autobusai, toliau gyventojai pėsčiųjų estakada kerta bėgius. Už mazgo esanti dalis pasiekiama tik nuo Eišiškių plento pusės ateinančia Baltosios Vokės gatve. Ja autobusai nekursuoja, bet yra 9 autobusas, vežantis nuo Panerių stoties iki Zuikių gatvės[2]. Šios gatvės gyventojai seniau kelionę trumpindavo nutekamuoju vamzdžiu per geležinkelį[3][4].

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Vilniaus Paneriai paminėti jau 1390 m.

Panerių kautynės[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – 1831 m. sukilimas.
Paminklo Panerių kautynėse žuvusiems 1831 m. sukilėliams atidengimas

1831 m. birželio 19 d. įvykusiose Panerių kautynėse generolo Antano Gelgaudo sukilėliai pralaimėjo spėjusiems persigrupuoti Rusijos imperijos kariuomenės daliniams. Prie išlikusios kapinių koplyčios buvo įsikūrusios centrinės rusų kariuomenės pozicijos: keturi batalionai vadovaujami D. Osten-Sakeno.

2001 m. birželio 6 d. žuvusiems sukilėliams atminti šalia baroko stiliaus Panerių kapinių koplyčios[5] pastatytas paminklas žuvusiems sukilėliams atminti.

Tunelio statyba[taisyti | redaguoti kodą]

Apie 1860 m. tiesiant geležinkelį pastatytas Panerių tunelis, kurį atidarė caras Aleksandras II ir įmūrijo simbolinę paskutinę plytą. 1939 m. Paneriams suteiktos kurorto teisės.

Holokaustas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Holokaustas Lietuvoje.

Bene labiausiai vietiovės vardas sietinas su Antrojo pasaulinio karo metais čia nužudytais įvairių tautybių žmonėmis, daugiausiai žydais. Žudynes organizavo vokiečių kariškiai: Francas Mureris (Vilniaus mėsininkas), Martynas Veisas, Bruno Kitelis, o vykdė lietuviai savanoriai. 19411944 m. Panerių miškelyje buvo sušaudomi žydai iš rytų Lietuvos getų (viso apie 70 000) ir lenkai (viso apie 20 000).

Vilniaus Žydų Taryba 1943 metais paskelbė dainos konkursą, kurio nugalėtojais tapo vienuolikametis Alekas Volkovskis (muzika) ir Šmerkė Kačerginskis (žodžiai), sukūrę žinomą „Panerių dainą“.[6]

1948 m. žydų žudynių vietoje pastatytas paminklas, bet 1952 m. jis buvo nugriautas neva dėl religinio pobūdžio.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]