Kriptografija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Kriptografija (iš gr. κρυπτός, kryptó s 'paslėptas' + gr. γράφειν, graphein 'rašyti') – mokslas, tiriantis informacijos užšifravimo ir iššifravimo metodus. Kriptografija yra sudėtinė kriptologijos mokslo dalis.

„Enigma“ – vokiečių Antrojo pasaulinio karo metu naudota šifravimo mašinėlė

Senovėje kriptografija naudota apsaugoti ypač slaptas bendravimo formas – šnipų ar diplomatų siunčiamus pranešimus ir panašiai. Šiais laikais kriptografija plačiai naudojama ypač slaptos informacijos saugojimui bei jos siuntimui atvirais tinklais, kaip internetas.

Kriptografijos negalima priskirti nei vienai platesnei mokslų kategorijai – šią sritį galima priskirti informacijos teorijai, matematikai ar net inžinerijai.

Terminologija[taisyti | redaguoti kodą]

Pradinė informacija, kurią norima kriptografiškai apsaugoti, vadinama pradiniu tekstu (angl. plaintext). Šifravimas – tai procesas, kurio metu pradinis tekstas paverčiamas į neskaitomą formą, vadinamą šifruotu tekstu (angl. ciphertext) arba kartais kriptograma (angl. cryptogram). Iššifravimas tai atvirkštinis procesas kai iš šifruoto teksto atstatomas pradinis. Šifras tai algoritmas, skirtas šifravimui ir iššifravimui. Dažniausiai šifras valdomas raktu – slapta informacijos dalele, kuri turi įtakos šifruoto teksto gamybai. Protokolas detaliai apibrėžia kaip šifrai (ir kiti kriptografiniai primityvai) turi būti naudojami siekiant norimų rezultatų. Protokolų, šifrų, raktų valdymo bei vartotojo vykdomų veiksmų visuma sudaro kriptosistemą.

Kriptoanalizė[taisyti | redaguoti kodą]

Kriptoanalizė gali pasirodyti kaip natūrali kriptografijos priešingybė, tačiau dažnai šios sritys yra viena kitą papildančios – geras kriptoanalizės supratimas leidžia kurti saugesnius kriptografijos metodus.

Kriptoanalitinės atakos gali būti klasifikuojamos į kategorijas:

  • kai atakuojantysis remiasi ne tik pačiu šifruotu tekstu, bet ir papildoma informacija, pavyzdžiui, atakuojančiajam žinoma (ar jis gali atspėti) dalis atitinkamo paprasto teksto?
  • kai atakose remiamasi šifro įgyvendinimu.

Jei kriptosistema naudoja raktą ar slaptažodį, tai dažniausiai yra silpniausia sistemos vieta, tada atakose naudojama nuosekli paieška. Simetrinio rakto kriptografijai pagrinde taikomi tiesinės ir diferencinės kriptoanalizės metodai.

Egzistuoja kai kurie kriptoanalizės apribojimai: jei šifravimui naudojamas raktas, kurio ilgis ne mažesnis už teksto ilgį (Bloknoto metodas), kriptoanalizė tampa negalima: perrinkus visus įmanomus raktus, gaunami visi įmanomi tekstai. Taip pat, sudėtingų raktų analizė yra sunkiai įmanoma dėl praktinių energijos sąnaudų: yra įrodyta, kad Saulės per metus išspinduliuojamos energijos pakaktų tik 187 bitų rakto perrinkimui. Tiesa, manoma, kad pastarąjį apribojimą leistų apeiti kvantiniai kompiuteriai.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]