Gustav Kirchhoff

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Gustavas Kirchhofas
(vok. Gustav Kirchhoff)
Gustav Robert Kirchhoff.jpg
Gimė: 1824 m. kovo 12 d.
Prūsijos karalystė, Karaliaučius
Mirė: 1887 m. balandžio 17 d. (63 metai)
Prūsijos karalystė, Berlynas
Tautybė: Prūsas
Veikla: Fizikas
Sritis: Fizika
Chemija
Alma mater: Karaliaučiaus universitetas
Žinomas už: Kirchhofo dėsniai
Commons-logo.svg Vikiteka: Gustav KirchhoffVikiteka

Gustavas Kirchhofas (vok. Gustav Kirchhoff; 1824 m. kovo 12 d. – 1887 m. balandžio 17 d.) – vokiečių mokslininkas, fizikas, žinomas už savo darbus elektronikos, termodinamikos ir kitose fizikos mokslo srityse. Aktyvus Kirchhofo šiluminės radiacijos tyrimas tiesiogiai lėmė spektroskopijos metodo atsiradimą. Plačiai naudojami Kirchhofo elektrinės grandinės charakteristikos skaičiavimo dėsniai. Už nuopelnus Karališkosios Londono mokslininkų draugijos apdovanotas Rumfordo medaliu.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Gustavas Kirchhofas gimė Karaliaučiuje, Rytų Prūsijoje, teisininko Frydricho Kirchhofo šeimoje. Dar būdamas jaunas pasižymėjo gabumais matematikos ir fizikos srityse. Lankė tų metų žymių mokslininkų seminarus, o 1847 m. gavo aukštąjį išsilavinimą Karaliaučiaus universitete.[1] Tais pačiais metais pradėjo eiti privatdocento pareigas Berlyne, 18501854 m. dėstė Vroclavo universitete, 1875 m. priimtas į Berlyno mokslų akademiją, įkurtą Leibnico.

Savo elektrinė grandinės dėsnius Kirchhofas suformulavo dar 1845 m., būdamas studentas. 1857 m. nustatė, kad elektros signalas juda taip pat nepriklausomai kaip ir šviesos spindulys, o 1861 m. publikavo šiluminės radiacijos tyrimą, atradęs cezį ir rubidį,[2] bei apibrėžė absoliučiai juodo kūno šiluminės radiacijos dėsnį.[3] Nuo 1854 m. su Robertu Bunsenu pradėjo spektroskopijos metodo vystymą.[4] Domėjosi J. Maksvelo veikalais ir optikos klausimais.

Mirė 1887 m., buvo palaidotas Šv. Mato kapinėse, Berlyne, netoli brolių Grimų kapų.

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Biographical Encyclopedia of Astronomers
  2. K.J. Laidlerio ir J.H. Meiserio „Fizikinė chemija“.
  3. Mokslinis žurnalas „Apeiron“.
  4. ScienceWorld svetainė

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikicitatos