Diferencialinė geometrija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Diferencialinė geometrija – matematikos šaka, kurioje geometrijos problemų sprendimui naudojamas diferencialinis ir integralinis skaičiavimas, tiesinės algebros metodai. Ši šaka ėmė formuotis XVIII–XIX amžiuose pradėjus nagrinėti kreives plokštumoje ir euklidinėse erdvėse. Dabar tai yra šaka, nagrinėjanti geometrines struktūras diferencijuojamose daugdarose. Diferencialinė geometrija yra glaudžiai susijusi su diferencialine topologija ir diferencialinių lygčių geometriniais aspektais.

Viena iš svarbiųjų diferencialinės geometrijos sąvokų yra kreivumas.

Diferencialinės geometrijos pradininkai yra Leonardas Oileris ir Johanas Bernulis.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]