Begalybė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Begalybė – terminas, naudojamas matematikoje, fizikoje, astronomijoje.
Turinys |
[taisyti] Matematika
Matematikoje begalybė žymima
. Užrašas
reiškia, jog x artėja prie begalybės vertės. Begalybė gali būti ir kai kurių skaičiavimų rezultatas:
Dar dažnai nagrinėjamos begalinio ilgio skaičių eilutės. Be to visos skaičių aibės turi
narių. Apskritimą sudaro
vienodu atstumu nuo taško o padėtų taškų. Lygtys gali turėti
sprendinių.
[taisyti] Kosmologija/Filosofija
Kosmologijoje begalybė kartais naudojama nusakyti beribę (begalinę) Visatą.
[taisyti] Programavimas
Programavime begalybė yra speciali kintamojo reikšmė, gaunama jei operacijos rezultatas yra matematinė begalybė arba jo absoliuti reikšmė per didelė naudojamam kintamojo tipui. Tokia begalybė turi ženklą ir su ja galima atlikti kai kuriuos veiksmus. Jei operacijos reikšmė matematiškai neapibrėžta (tarkim, 0/0), gaunama kita reikšmė – neskaičius (NaN). Teigiama bei neigiama begalybės ir neskaičiai numatyti įvairiose kalbose paplitusiame IEEE 754 standarte.



