Begalybė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Begalybė – terminas, naudojamas matematikoje, fizikoje, astronomijoje.

Turinys

1 Matematika
2 Kosmologija/Filosofija
3 Programavimas
4 Nuorodos

[taisyti] Matematika

Matematikoje begalybė žymima $\infty$ . Užrašas $x \rightarrow \infty$ reiškia, jog x artėja prie begalybės vertės. Begalybė gali būti ir kai kurių skaičiavimų rezultatas:

$1 + \infty = \infty$
$1/0 = \infty$

Dar dažnai nagrinėjamos begalinio ilgio skaičių eilutės. Be to visos skaičių aibės turi $\infty$ narių. Apskritimą sudaro $\infty$ vienodu atstumu nuo taško o padėtų taškų. Lygtys gali turėti $\infty$ sprendinių.

[taisyti] Kosmologija/Filosofija

Kosmologijoje begalybė kartais naudojama nusakyti beribę (begalinę) Visatą.

[taisyti] Programavimas

Programavime begalybė yra speciali kintamojo reikšmė, gaunama jei operacijos rezultatas yra matematinė begalybė arba jo absoliuti reikšmė per didelė naudojamam kintamojo tipui. Tokia begalybė turi ženklą ir su ja galima atlikti kai kuriuos veiksmus. Jei operacijos reikšmė matematiškai neapibrėžta (tarkim, 0/0), gaunama kita reikšmė – neskaičius (NaN). Teigiama bei neigiama begalybės ir neskaičiai numatyti įvairiose kalbose paplitusiame IEEE 754 standarte.