Jarlas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kilmingųjų titulai
Monarchai imperatorius | kaizeris

caras
karalius | konungas
didysis kunigaikštis

Tituluoti
kilmingieji
kunigaikštis | princas | hercogas | jarlas

markgrafas | markizas
landgrafas
grafas | erlas
vikontas
baronas | freiheras
baronetas

Neapibrėžtos
padėties tituluoti
kilmingieji
burggrafas | bojarinas
šatelenas | edleris |

Jarlas – Skandinavijos didiko titulas. Jarlas – vyriausias karaliaus patarėjas ar kariuomenės vadas, pagal padėti artimas vicekaraliui.

Norvegijos jarlai[taisyti | redaguoti kodą]

Viduramžių Norvegijoje jarlas buvo žemesnio rango tik už karalių. Be karaliaus tik jarlas turėjo teisę turėti savo hirdą (kariauną). Norvegijos žemyninėje dalyje būdavo tik vienas jarlas, o kartais nebūdavo nė vieno. Norvegijai priklausiusias Orknio salas valdė Orknio jarlas. 1261 m., kai Islandija pripažino Norvegijos karaliaus valdžią, į ją karalius paskyrė jarlą – savo atstovą Islandijoje.

Žemyninėje Norvegijoje jarlai paprastai buvo skiriami dėl vienos iš dviejų priežasčių:

  • Jarlas būdavo faktinis valdytojas, jei karalius buvo mažametis ar sunkiai sirgo. Pvz., Håkon’as Galen’as tapo jarlu 1204 m., karalius Guttorm’as buvo dar mažas; Skule Bårdsson’as tapo jarlu 1217 m., kai sirgo karalius Inge Bårdsson’as.
  • Jarlu skirdavo pretendentą į sostą, kuris tokiu būdu gaudavo didelę valdžią, bet netapdavo karaliumi. Pvz., Eirikas, karaliaus Sverre’s brolis.

1237 m. jarlas Skule Bårdsson’as gavo hercogo (hertug) titulą. Tai buvo pirmas kartas, kai Norvegijoje didikas gavo šį titulą. Norvegijoje pirmą kartą atsirado titulas iš žemyninės Europos – europiniai titulai ėmė keisti senuosius normanų titulus. Paskutinis jarlas žemyninėje Norvegijoje buvo paskirtas 1295 m.

Švedijos jarlai[taisyti | redaguoti kodą]

Švedijos jarlai užimdavo panašią padėtį kaip ir Norvegijos jarlai. Paskutiniai jarlai buvo XIII a.

Islandijos jarlai[taisyti | redaguoti kodą]

Islandijos jarlu buvo vienintelis Gissur’as Þorvaldsson’as, kurį jarlu paskyrė Norvegijos karalius Haakonas IV už pastangas prijungti Islandiją prie Norvegijos karalystės.