Baronetas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kilmingųjų titulai
Monarchai imperatorius | kaizeris

caras
karalius | konungas
didysis kunigaikštis

Tituluoti
kilmingieji
kunigaikštis | princas | hercogas | jarlas

markgrafas | markizas
landgrafas
grafas | erlas
vikontas
baronas | freiheras
baronetas

Neapibrėžtos
padėties tituluoti
kilmingieji
burggrafas | bojarinas
šatelenas | edleris |

Baronetas (angl. baronet) – paveldimas D. Britanijos bajorų titulas, kurį suteikia D. Britanijos karaliai. Baronetas laikomas tarpiniu titulu tarp barono ir netituluoto bajoro, o šiais laikais – riterio (šiais laikais riteris nebėra karinės kvalifikacijos vardas). Panašaus lygio titulas buvo baneretas (banneret 'vėliavinis riteris'), tačiau baneretas – tai aukštesnio laipsnio riteris, turintis teisę vadovauti riterių būriui.

Baronetai (kaip ir kai kurie kiti bajorų titulai) būna dvejopi – paveldimi (titulą paveldi vyriausias sūnus) ar asmeniniai (titulą turi tik tas asmuo, kuriam jis suteiktas, o jo vaikai paveldi tik pagarbumo titulus).

Dabartinę baronetų titulo suteikimo tvarką pradėjo Anglijos karalius Jokūbas I (James I) 1611 m.

Baronetė (moteris, asmeniškai turinti šį titulą, kas retai pasitaiko) angliškai vadinasi baronetess. Baronetystė (baroneto titulo turėjimas) angliškai vadinamas baronetcy.

Kitose Europos šalyse baronetų nebūdavo, nors D. Britanijos karaliai yra suteikę šį titulą ir kai kuriems kitų šalių gyventojams. Kai kurie kitų šalių bajorų žemieji titulai kartais prilyginami baronetams, pvz., Austrijos ir P. Vokietijos edleriai.

Baronetai skiriasi nuo kitų tituluotų bajorų tuo, kad jie nėra perai, šis titulas nesuteikdavo teisės būti Lordų Rūmų nariu. D. Britanijos vyresnumo eilėje (order of precedence) baronetai yra viršesni už riterius, išskyrus Keliaraiščio (Order of the Garter) ir Dagio ordinų (Order of the Thistle) riterius.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Žodis baronetas (angl. baronet) yra senas. Šaltiniuose nurodyta, kad 1321 m. vykusiame Barenbergo mūšyje (Battle of Barrenberg) dalyvavo ir baronetų. Edvardas III 1328 m. suteikė 8 baronetų titulus. Vėliau baronetų titulai buvo suteikiami 1340, 1446, 1551 m.
Žinoma, kad kartais baroneto titulą nupirkdavo. Pvz., 1340 m. siras Viljamas de la Poulas (Sir William de la Pole) baronetu tapo už pinigus, kuriuos, atrodo, karalius panaudojo karo reikalams.

Baronetais vadindavo (pvz., Ričardo II statute) ir tuos bajorus, kurie prarasdavo teisę būti kviečiami į Anglijos parlamentą.

Baronetų titulo teikimas atgimė XVI a. pabaigoje ar XVII a. pradžioje atradus Viljamo de la Poulo baroneto titulo suteikimo patentą, kuriame buvo nurodyta, kad jis titulą gavo už pinigus.
Anglijos karalius Jokūbas I (James I) 1611 m. gegužės mėnesį įsteigė paveldimą Anglijos Baronetų ordiną (Order of Baronets), skirtą Airijos kolonizavimui. Jis pasiūlė Baroneto titulą 200 džentelmenų iš gerų šeimų, turinčių virš 1000 svarų metinių pajamų, su sąlyga, kad šie sumokės pinigų sumą, pakankamą 3 metus išlaikyti 30 kareivių.

Po 1965 m. buvo sukurta tik viena baronetystė – paveldimą baroneto titulą gavo Denis Tečeris (Denis Thatcher), buvusios D. Britanijos premjerės Margaretos Tečer (Margaret Thatcher) vyras . 2003 m. jis mirė, ir jų sūnus Markas Tečeris tapo 2-uoju baronetu.