Insignija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Insignija (lot. insignia) - valdžios institucijų, valdovų, aukštų pareigūnų, aukštos visuomeninės padėties, luomo ženklas. Jos daromos iš tauriųjų metalų, dramblio kaulo, brangių medžio bei audinių rūšių, puošiamos brangakmeniais, emaliais, siuviniais ir pan.

Valdovų insignijos - karūna, mantija, porfyra, skeptras, sostas, karališkasis obuolys.

Didikų insignijos - šalmas, skydas, vėliavėlė, įvairių formų lazdos.

Dvasininkų insignijos dar vadinamos pontifikalijomis:

• popiežiaus - tiara, pastoralas, raktai, žvejo žiedas;
• kardinolo - pastoralas, žiedas, pektoralas;
• arkivyskupo - dvigubas kryžius, palijus, žiedas, pektoralas;
• vyskupo - mitra, pastoralas, pektoralas, žiedas.