Riešutinė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Nucifraga caryocatactes
Riešutinė (Nucifraga caryocatactes)
Riešutinė (Nucifraga caryocatactes)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Žvirbliniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Passeriformes)
Šeima: Varniniai
(Wikispecies-logo.svg Corvidae)
Gentis: Nucifraga
(Wikispecies-logo.svg Nucifraga)
Rūšis: Riešutinė
(Wikispecies-logo.svg Nucifraga caryocatactes)
Mokslinis pavadinimas
Nucifraga caryocatactes
Linnaeus, 1758
Riešutinės paplitimo arealas
Riešutinės paplitimo arealas

Riešutinė (lot. Nucifraga caryocatactes, angl. Spotted Nutcracker, vok. Tannenhäher) – varninių (Corvidae) šeimos paukštis.

Lietuvoje nėra dažna, čia peri retai[1], rudenį atskrenda šiaurinių sričių paukščiai. Iš šiaurinių kraštų atskridę paukščiai būna nebaikšūs, patiklūs, todėl daug jų žūva po automobilių ratais, nuo plėšrūnų ir kt.

Išvaizda[taisyti | redaguoti kodą]

Tai maždaug kuosos dydžio paukštis, kuris nesunkiai atpažįstamas iš dėmėto kūno bei balto uodegos galo. Kūno ilgis 32-35 cm, sparnų tarpugaliai 50-58 cm, kūno masė 120-190 gramų. Patino ir patelės viršugalvis, sparnai ir uodega juodi, likusi kūno dalis ruda, durpių spalvos, išmarginta baltomis dėmėmis.

Elgsena[taisyti | redaguoti kodą]

Gyvena pušynuose, eglynuose, rečiau mišriuose miškuose. Riešutinė nėra labai vikri, kartais ilgą laiką nejudėdama tupi viršūnėje ar tarp tankių šakų. Balsas savotiškas „kerr-kerr-kerr", primenantis kuosos ir šarkos balsus. Monogamas. Lizdą krauna aukštai eglėse, prie kamieno, iš šakučių, vidų iškloja kerpėmis, supuvusia mediena. Kovo-balandžio mėn. deda 3-4 ovalius, šviesiai melsvus ir žalsvus, išmargintus rusvais taškeliais kiaušinius. Peri patelė 16-18 dienų, jaunikliai lizdą palieka 21-25 dienų amžiaus. Išveda vieną vadą.

Mityba[taisyti | redaguoti kodą]

Riešutinė minta gyvūniniu ir augaliniu maistu. Lesa riešutus, spygliuočių sėklas, giles, šermukšnių ir gudobelių vaisius. Žiemą kaupia maisto atsargas. Riešutus ir giles paslepia po samanomis, medžių lapais. Globotina kaip reta perinti rūšis.

Riešutinė (lot. Nucifraga caryocatactes)


Commons-logo.svg Vikiteka: Riešutinė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Logminas, Vytautas (1979). Lietuvos paukščiai. Vilnius: Mokslas.