Busanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Busanas
부산 광역시
Haeundaebeachbusan.jpg
Paplūdimys Busane

Busanas
35°06′0″N 129°02′0″E / 35.1°N 129.03333°E / 35.1; 129.03333 (Busanas)Koordinatės: 35°06′0″N 129°02′0″E / 35.1°N 129.03333°E / 35.1; 129.03333 (Busanas)
Laiko juosta: (UTC+9)
Valstybė: Pietų Korėjos vėliava Pietų Korėja
Provincija: provincija
Meras: Ho Namšik (허남식)
Gyventojų (2010): 3 600 381
Plotas: 766 km²
Tankumas (2010): 4 700 žm./km²
Tinklalapis: busan.go.kr
Commons-logo.svg Vikiteka: BusanasVikiteka

Busanas (kor. 부산 광역시, busan gvangjokši; ankstesnė transkripcija – Pusanas) – antras pagal dydį miestas Pietų Korėjoje, turintis apie 3,6 mln. gyventojų. Tai didžiausias šalies ir penktas pagal dydį pasaulio uostas, įsikūręs šalies pietryčiuose, Korėjos sąsiaurio pakrantėje, Nakdongo upės slėniuose. Pagal administracinį suskirstymą Busanas turi metropolinio miesto statusą.

Busane išvystyta mašinų, metalurgijos, chemijos, tekstilės, maisto pramonė, žuvininkystė, logistika, turizmas. Mieste vyko 2002 metų Azijos žaidynės ir XVII pasaulio futbolo čempionatas, 2005-taisiais – APEC susitikimas. Netoli Busano yra seniausia ir vis dar tebeveikianti Pietų Korėjos atominė jėgainė Kori.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Žmonių buvimo dabartinėje Busano teritorijoje požymiai atrandami pradedant vėlyvuoju Paleolitu. Geriausiai žinomos Neolito laikų liekanos yra moliuskų geldelių sankaupos upių ir jūros pakrantėse, kas rodo to meto gyventojų vertimasi žvejyba. Seniausi kapai šiame regione aptinkami iš Bronzos amžiaus laikotarpio.[1]

Manoma, kad miestas pradėjo formuoti pirmaisiais mūsų eros amžiais ir tuomet vadinosi Kaja (arba Gaja, Karakas). VI a. viduryje Busanas buvo prijungtas prie Šillos teritorijos. Pradedant XV a. miestas tapo svarbiu uostu prekiaujant su Japonija, o vėliau ir su kitomis Azijos valstybėmis.

Korėjos karo metais Busanas buvo vienas iš miestų, neužimtų Šiaurės Korėjos armijos ir tapęs laikinąja Pietų Korėjos sostine. Antrojoje XX a. pusėje Busanas, kaip ir visa Pietų Korėja, patyrė stiprų ekonominį augimą.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Busanas įsikūręs Korėjos pusiasalio pietuose, jūros pakrantėje, kalvotos vietovės slėniuose (aukščiausias kalnas – Gumdžong, 801,5 m). Per miestą teka Nakdongo upė.

Klimato lentelė Busano
S V K B G B L R R S L G
 
 
38
 
8
-1
 
 
45
 
9
1
 
 
86
 
13
5
 
 
136
 
18
10
 
 
154
 
22
14
 
 
223
 
24
18
 
 
259
 
27
22
 
 
238
 
29
23
 
 
167
 
26
19
 
 
62
 
22
14
 
 
60
 
16
8
 
 
24
 
10
2
temperatūra °C skalėje
kritulių kiekis mm

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Busane vyrauja drėgnas subtropinis klimatas. Vidutinė metinė temperatūra – 14,3 °C (sausio – 2,5 °C, rugpjūčio – 24,1 °C). Rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais kartais kyla taifūnai. Sniegas iškrenta vidutiniškai 6 dienas per metus.

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Busanas suskirstytas į 15 rajonų gu ir vieną apygardą gun.

Gu: Buk-gu (북구; 北區), Busandžin-gu (부산진구; 釜山鎭區), Dong-gu (동구; 東區), Dongne-gu (동래구; 東萊區), Gangso-gu (강서구; 江西區), Gumdžong-gu (금정구; 金井區), Heunde-gu (해운대구; 海雲臺區), Džung-gu (중구; 中區), Nam-gu (남구; 南區), Saha-gu (사하구; 沙下區), Sasang-gu (사상구; 沙上區), So-gu (서구; 西區), Sujong-gu (수영구; 水營區), Jongdo-gu (영도구; 影島區), Jondžė-gu (연제구; 蓮堤區).

Gun: Gidžang-gun (기장군; 機張郡).

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Iki XIX a. pabaigos Busanas buvo palyginti nedidelis miestas. Vėlesnė jo, kaip uosto, plėtra lėmė spartų gyventojų augimą, kuris 1936 metais pasiekė 200 000. Kilus Korėjos karui, į miestą atvyko daug pabėgėlių ir jo populiacija 1955-taisiais perkopė 1 mln. Vėliau vykęs spartus ekonominis vystymasis į Busaną pritraukę daug naujų atvykėlių iš kaimo vietovių. 1994 metų gale mieste jau gyveno apie 4 mln. žmonių. Nuo tada jų skaičius po truputį mažėjo ir šiuo metu siekia 3,6 mln.

Busano populiacijos pokyčiai:[2][3]

Metai 1936 1955 1992 1994 1997 2002 2007 2010
Gyventojų skaičius 200 000 1 000 000 3 880 000 4 000 000 3 860 000 3 747 000 3 615 000 3 600 000

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Busanas yra vienas iš 5 aktyviausių pasaulio uostų, turintis 6 krovinių terminalus su bendru 100 mln. tonų pralaidumu. 2010 m. uoste buvo pakrauta/iškrauta daugiau nei 14 mln. TEU konteinerių.[4] Dėl šios priežasties logistika užima itin svarbią vietą miesto ekonomikoje.

Mieste taip pat išvystyta tekstilės, žvejybos, automobilių detalių gamybos, turizmo industrija, prekyba. Busane įsikūręs didžiausias pasaulyje prekybos centras – Shinsegae Centum City.

Transportas[taisyti | redaguoti kodą]

Busano uosto keleivių terminalas.

Busanas turi dvi tarpmiestinių maršrutų autobusų stotis (Nopodong ir Sobu) ir gerai išvystytą miesto autobusų tinklą.

Uoste yra vienas keleivių terminalas, iš kurio keltai vyksta tiek į Pietų Korėjai priklausančias salas, tiek ir į užsienio (daugiausiai Japonijos) uostus.

Per miesta eina keletas svarbių traukinių linijų, Busaną jungiančių su Seulu, Tedžonu, Tegu ir kitais miestais. Kelionė iš Busano į Seulą (apie 410 km) su greituoju KTX traukiniu trunka 150 minučių.

Mieste yra keturios metro linijos. Jomis per parą pasinaudoja apie 720 000 žmonių.[5]

Į vakarus nuo Busano yra Gimhe tarptautinis oro uostas.

Švietimas[taisyti | redaguoti kodą]

Busane veikia virš 20 universitetų ir kolegijų, kaip kad Busano Valstybinis, Busano Džangšin, Busano Valstybinis Pedagoginis, Dongse, Košin, Jongsan universitetai, Menų, Informacinių Technologijų, Busano Politechnikos, Dongdžu koledžai.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Bomosa šventykla.

Busane yra nemažai istorinių paminklų (kaip kad Džindžisong, Čonsongdžinsong, Dongne Upsongdži ir Gumdžongsansong gynybinės pilys), religinės reikšmės pastatų (Bomosa, Čungnjolsa, Hedongjongungsa šventyklos), muziejų (Busano, Šiuolaikinės istorijos, Šiuolaikinio meno ir kt.)

Miestas taip pat garsėja Pusano tarptautiniu filmų festivaliu (PIFF), sutraukiančiu žiūrovus iš viso pasaulio.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Busane 2002 m. vyko XVII pasaulio futbolo čempionatas.

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]