Budriai
Kitos reikšmės – Budriai (reikšmės).
| Budriai | ||
|---|---|---|
  Budriai |
||
| 55°52′37″š. pl. 21°27′07″r. ilg. / 55.877°š. pl. 21.452°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kretingos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Žalgirio seniūnija | |
| Gyventojų | 140 | |
 Vikiteka |
Budriai | |
Budriai – kaimas pietrytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 8 km į pietus nuo Kartenos, 13 km į rytus nuo Kretingos, prie kelio Kartena–Mikoliškiai–Gargždai. Seniūnaitijos centras. Stovi Budrių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia, yra parapijos kapinės, Baublių mokyklos-daugiafunkcio centro pradinio ugdymo skyrius, biblioteka, Kretingos rajono kultūros centro filialas,[2] Budrių kaimo bendruomenė.
Kultūros paveldas:
- Budrių bažnyčios statinių kompleksas (1903–1906 m.);[3]
- Bažnytinės vėliavos su šventųjų paveikslais (XIX a.);[4]
- Vargonai (3 balsų pozityvas, su unikaliu dūmimo sistema; 1928 m., meistras Pranas Jankauskas);[5]
- Paminklinis akmuo ir kryžius 1946 m. prie Budrių žuvusio Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Kadugio kuopos vado leitenanto Jono Žutauto–Ramūno, Šatkaus Roko (1921–1946) atminimui (kryžius – apie 1990 m.; paminklinė plokštė – 1996 m.)[6]
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Budriai – asmenvardinis vietovardis, kilęs iš asmenvardžio Budrys daugiskaitos.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaimas susiformavo XVI a. po valakų reformos. Priklausė Kartenos dvaro Gudeliškės palivarkui, kurį Mykolas Sapiega 1634 m. dovanojo Kartenos klebonijai.[7] 1763 m. pastatyta koplyčia, tapusi Kartenos parapijos filijine bažnyčia.
1842 m. palivarką paėmus valstybės nuosavybėn, Budriai tapo valdiška valda. 1846 m. kaime buvo 11 dūmų, o 1849 m. valstybiniame Kartenos dvare lažą ėjo 120 baudžiauninkų. 1861 m. buvo 10 kiemų, veikė filijinė bažnyčia ir prieglauda, kurioje buvo išlaikomi 4 žmonės.[8] Baudžiavą panaikinus, 61 valstietis valstybiniam Kartenos dvarui 1870 m. atlikinėjo atodirbio prievoles.
1861 m. įsteigta Kartenos valsčiaus Budrių seniūnija, jungusi Abakų, Šmilkščių kaimų bendruomenes ir dalį Kartenos miestelio. XIX a. II pusėje – 1922 m. kaimui priklausė per 480 ha žemės, kurią valdė 27 valstiečiai. XIX a. pabaigoje nuo kaimo buvo atskirtas Budrių bažnytkaimis, kuriame 1896–1898 m. gyveno nuo 16 iki 30 žmonių.
1903 m. pastatyta nauja Budrių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia. Joje 1906–1911 m. dirbo kunigas Felicijonas Lelis, kurio rūpesčiu parapijos kaimuose veikė slaptos lietuviškos mokyklos, o miestelyje 1909 m. atidaryta valdinė pradinė mokykla. 1908 m. įkurtas Šv. Kazimiero draugijos skyrius.
1922 m. Budriai išskirstyti į vienkieminius ūkius, kurių 1923 m. buvo 37.[9] 1919–1940 m. Budriai tebebuvo seniūnijos centras. Seniūnu 1932 m. dirbo Kazys Gagilas, o padėjėju – Aleksas Slušnys.[10] Kaime veikė Budrių pradinė mokykla, Kretingos vartotojų bendrovės parduotuvė ir keletas privačių krautuvių, 1928 m. atidaryta pašto agentūra, kurioje gyventojų patogumui apie 1936 m. įvestas pirmas telefonas, o 1938 m. telefoną įsivedė notaras Jonas Kentra iš Lukauskių (Budrių) dvarelio.
1926 m. įkurta Budrių parapija. Prie bažnyčios susibūrė choras, pavasarininkų kuopa, 1939 m. – lietuvių katalikių moterų draugijos skyrius. 1928 m. įsteigtas šaulių būrys, kurio Garbės nariu buvo generolas Petras Šniukšta, gyvenęs Notiškės dvarelyje.
1945 m. apylinkės miškuose veikė Kardo rinktinės Kadugio partizanų būrys, kuris 1946 m. pavadintas Buganto kuopa. Nuo partizanų rankų žuvo budriškis naujakurys Justinas Buivydas. Partizanų ryšininkai ir rėmėjai buvo Budrių klebonas Bronislovas Sandas-Baronas, Elena Budrikienė ir Antanas Viršilas.[11] 1948–1951 m. iš kaimo į Sibirą buvo išvežtos Jono Idzelio, Justino Prūckaus, Vlado Šlušnio, Marcelino Liaudinsko šeimos ir Augustinas Liaudinskas (iš viso – 16 žmonių).[12]
1949 m. Budrių ir aplinkinių kaimų gyventojai buvo suginti į Aušros kolūkį. Pokario metais kaimas tapo Budrių apylinkės centru, kuriam priklausė Abakų, Budrių, Bumbulių, Kačaičių, Nausodžio ir Šmilkščių kaimai. 1952 m. atidarytos klubas-skaitykla, vėliau pertvarkytas į biblioteką,[13] 1965 m. – kultūros namai, veikė parduotuvė, aštuonmetė mokykla, ryšių skyrius ir felčerio-akušerio punktas. Apylinkę 1963 m. panaikinus, o kolūkį prijungus prie Jaunosios Gvardijos kolūkio, kaimas tapo pagalbine ūkio gyvenviete.
1992 m. įregistruota Budrių žemės ūkio bendrovė (bankrutavo),[14] veikė biblioteka ir kultūros namai, pradinė mokykla, medicinos punktas (iki 2001 m.), pašto skyrius (iki 2010 m.)[15] 2006 m. įsteigta Budrių kaimo bendruomenė,[16] mokyklos patalpose įkurtas etninės kultūros muziejus.[17]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1861–1915 m. | Budrių seniūnijos centras, Kartenos valsčius, Telšių apskritis, Kauno gubernija |
| 1915–1918 m. | Budrių seniūnijos centras, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis, Lietuvos sritis |
| 1919–1940 m. | Budrių seniūnijos centras, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis |
| 1940–1941 m. | Budrių apylinkės centras, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis, Lietuvos TSR |
| 1941–1944 m. | Budrių seniūnijos centras, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis, Šiaulių krašto apygarda, Lietuvos generalinė sritis |
| 1944–1950 m. | Budrių apylinkės centras, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis |
| 1950–1953 m. | Budrių apylinkės centras, Kretingos rajonas, Klaipėdos sritis |
| 1953–1963 m. | Budrių apylinkės centras, Kretingos rajonas |
| 1963–1977 m. | Kartenos apylinkė, Kretingos rajonas |
| 1977–1995 m. | Žalgirio apylinkė, Kretingos rajonas |
| nuo 1995 m. | Žalgirio seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||||||
| 1861 m. | 1895 m. | 1900 m. | 1904 m. | 1908 m. | 1910 m.[18] | 1913 m. | 1923 m.sur.[19] | 1959 m.sur.[20] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 130 | 175 | 235 | 233 | 251 | 254 | 252 | 215 | 164 | ||
| 1970 m.sur.[21] | 1979 m.sur.[22] | 1984 m.[23] | 1989 m.sur.[24] | 2001 m.sur.[25] | 2009 m. | 2011 m.sur.[26] | 2021 m.sur.[27] | - | ||
| 202 | 238 | 263 | 208 | 171 | 217 | 204 | 140 | - | ||
| ||||||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Gimė
- 1901 m. – Juozas Slušnys, Lietuvos kariuomenės savanoris kūrėjas, 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyvis, šaulys, Žemaičių apygardos partizanas Kūma, Partizanas, Kardo rinktinės Buganto kuopos vadas (žuvo 1948 m.);
- 1918 m. – Adolfas Kubilius, Kretingos Pranciškonų gimnazijos mokinys, pedagogas, Lietuvos partizanas, Lietuvos Laisvės Armijos štabo Organizacinio sektoriaus Ryšių skyriaus viršininkas, LLA Žemaičių legiono įkūrėjas ir vadas, Lietuvos Gynimo Kominteto narys (1946 m. sušaudytas Vilniuje);
- Vincas Jankauskas, pedagogas, Budrių mokyklos ir apylinkių istorijos XIX–XX a. I pusėje autorius.
- Gyveno
- Felicijonas Lelis, kunigas, knygnešys, draudžiamos lietuviškos spaudos platinimo Kretingos apylinkėse organizatorius, slaptų lietuviškų mokyklų Budrių parapijoje steigėjas, vienas iš Budrių pradinės mokyklos ir Kretingos vartotojų bendrovės steigėjų;
- Pranas Jankauskas, vargonininkas, Budrių bažnyčios vargonų meistras (1928 m.);
- Jonas Kentra, teisininkas, notaras, 1941 m. Sibiro tremtinys.
- Kaime žuvo
- 1946 m. birželio 6 d. – Jonas Žutautas, Lietuvos partizanas, Kardo rinktinės Kadugio kuopos vadas ir rinktinės štabo narys.
- Parapijos kapinėse palaidoti
- Jonas Mongirdas (1856–1919), bajoras, Mišučių dvarininkas, Lietuvos ir Kretingos visuomenės veikėjų Vlado ir Vytauto Mongirdų tėvas;
- Stasys Ruibys (1921–1945), Lietuvos partizanas, viena pirmųjų enkavedistų aukų Kartenos valsčiuje.
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Bažnyčios vaizdas iš šiaurės vakarų pusės -
Bažnyčios vaizdas iš rytų pusės -
Šventoriaus vartų vaizdas nuo bažnyčios pusės -
Varpinės vaizdasiš rytų pusės -
Varpinės vaizdas iš šiaurės pusės -
Šventoriaus koplytėlė -
Lukauskių (Budrių)dvarvietė iš šiaurėspusės -
Enkavedistų 1945 m. nužudyto Stasio Ruibio kapas -
Partizanų vado J. Žutauto žuvimo vieta -
Paminklinis akmuo J.Žutauto žuvimo vietoje
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Kretingos rajono kultūros centras: struktūra Archyvuota kopija 2011-03-03 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Kultūros vertybių registras: Budrių bažnyčios kompleksas
- ↑ Kultros vertybių registras: Vėliavos (2) su paveikslais, Kretingos r. sav., Budrių k. (Žalgirio sen.)
- ↑ Girėnas Povilionis. Lietuvos vargonų meistrai ir meistrai dirbę Lietuvoje // Kultūros paveldo centras: Lietuvos vargonų meistrai Archyvuota kopija 2010-01-11 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Paminklai: Kretingos rajono savivaldybė, Žalgirio seniūnija, Budrių kaimas
- ↑ Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. Lietuvos katalikų bažnyčios: Žinynas. – Vilnius: Pradai, 1993. – P. 373, 375
- ↑ Aфанасьевъ Д. Maтериалы для географіи и cтaтиcтики Pocciи (Koвeнcкaя гyбepнiя). – Caнктъ-Пeтepбypг, 1861. – T. 4. – C. 739
- ↑ Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 113
- ↑ Savivaldybių žinynas. – Kaunas, 1932. – P. 600
- ↑ Stanislava Petraitienė. Brangi tylos kaina. – Švyturys (Kretinga). – 1966 m. liepos 28. – P. 3
- ↑ 1941-1952 metų Lietuvos tremtiniai. – Vilnius: Vidaus reikalų ministerija, 1993. – T. 1. – P. 435, 443–444, 452, 460
- ↑ Birutė Naujokaitienė. Budrių biblioteka gyvuoja jau 55-erius metus // Naujienos – 2007, lapkričio 13: Kretingos rajonosavivaldybės Motiejaus Valančiaus viešoji biblioteka Archyvuota kopija 2008-01-18 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Kretingos rajono Budrių žemės ūkio bendrovė
- ↑ Budriai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 780 psl.
- ↑ Genė Drungilienė. Didžiausias bendruomenės turtas – žmonės // Pajūrio naujienos – 2006, gegužės 5[neveikianti nuoroda]
- ↑ Aldona Karečkaitė. Budrių bendruomenė pajuto poreikį įkurti muziejų // Pajūrio naujienos – 2006, gruodžio 19
- ↑ Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. gemeindeverzeichnis.de
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Budriai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 273 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Budriai 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 294
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Budriai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 339 psl.
- Budry. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 441 psl. (lenk.)
- Aldona Karečkaitė. Pildosi Budrių gyventojų norai // Pajūrio naujienos – 2006, birželio 27
- Diana Jomantaitė. Trumpam sugrįžo į gimtinę // Pajūrio naujienos – 2008, gegužės 27
- Audronė Puošienė. Kaimai sunerimę dėl pašto išlikimo // Pajūrio naujienos – 2008, rugpjūčio 1
- Per dešimt metų – keli šimtai dainų // Vakarų Lietuva – 2009, balandžio 21