Petras Šniukšta
| Petras Šniukšta | |
|---|---|
| Gimė | 1877 m. lapkričio 12 d. Zopelskiai, Šiluvos valsčius, Raseinių apskritis |
| Mirė | 1952 m. lapkričio 22 d. (75 metai) Šilutėje |
| Veikla | teisininkas, Lietuvos valstybės ir karinis veikėjas, generolas |
| Alma mater | 1903 m. Maskvos universitetas |
Petras Šniukšta (1877 m. lapkričio 12 d. Zopelskiai, Šiluvos valsčius, Raseinių apskritis – 1952 m. lapkričio 22 d. Šilutėje) – teisininkas, Lietuvos valstybės ir karinis veikėjas, generolas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mokėsi Palangos progimnazijoje, Mintaujos ir Talino gimnazijose. 1903 m. baigė teisės mokslus Maskvos universitete. 1903–1904 m. tarnavo Rusijos imperijos kariuomenės artilerijos pulke Kaune, tarnybą baigė karininko laipsniu.
1905 m. prisiekusiojo advokato padėjėjas Panevėžyje, dėstė lietuvių kalbą Panevėžio mokytojų seminarijoje. 1908 m. nuo tuberkuliozės gydėsi Šveicarijoje. Vėliau teisininkas, o 1914 m. komiteto nukentėjusiems nuo karo lietuviams šelpti pirmininkas Mintaujoje. 1915 m. artėjant Pirmojo pasaulinio karo frontui, evakavosi į Oriolą. 1918 m. grįžo į Lietuvą.
1919 m. mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę. 1919–1934 m. armijos, vėliau Kariuomenės teismo pirmininkas. 1925 m. generolas leitenantas. 1934 m. birželio 13 d. – 1935 m. spalio 31 d. Juozo Tūbelio XVI ir XVII ministrų kabineto Krašto apsaugos ministras. 1935 m. suteiktas generolo laipsnis ir išleistas į atsargą. 1935–1936 m. Valstybės Tarybos narys. Vėliau dirbo advokatu.[1]
TSRS okupavus Lietuvą 1940 m. birželio mėn. suimtas ir įkalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime ir IX forte. 1941 m. birželio 23 d. sukilėlių išlaisvintas. Apsigyveno Kretingos rajone.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Algirdas Banevičius. 111 Lietuvos valstybės 1918-1940 politikos veikėjų. 140 psl.