Bumbuliai (Kretinga)

Koordinatės: 55°51′58″š. pl. 21°29′20″r. ilg. / 55.866°š. pl. 21.489°r. ilg. / 55.866; 21.489 (Bumbuliai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bumbuliai
{{#if:
Memorialinis kryžius Liaudinskių giminei atminti, pastatytas 1914 m.
Bumbuliai
Bumbuliai
55°51′58″š. pl. 21°29′20″r. ilg. / 55.866°š. pl. 21.489°r. ilg. / 55.866; 21.489 (Bumbuliai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Žalgirio seniūnija
Gyventojų (2011) 0
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Bumbuliaĩ
Kilmininkas: Bumbulių̃

Bumbuliai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės pietrytinėje dalyje, 17 km į rytus nuo Kretingos ir 8 km nuo Žalgirio seniūnijos centro Raguviškių, prie Kartenalės upelio. Teritorijos plotas – 301,44 ha žemės.[2]

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yra dvi kaimo vardo kilmės versijos. Pirmoji teigia, kad pavadinimas kilo iš pirmojo naujakurio Bumbulio šeimos pavardės. Pasak kitos, vietovei vardą galėjo duoti bumbùliu vadinamas trumpamakštis rūgtis, kuris mėgo augti kaimo laukuose, daržuose ir pakelėse.[3]

Rašytiniuose šaltiniuose vietovardis rašomas lenk. Bumble, Bumbule, rus. Бумбулѣ, Бумбуле, Бумбули. Vietos gyventojai vietovę vadina žem. Bombolē.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimas plyti Vakarų Žemaičių lygumoje, abipus kelio Budriai–Kuliai.

Vakaruose ir šiaurėje ribojasi su Budriais ir Balsiškiais. Šiaurės rytuose siekia Tyro (Kalniškių) durpyną. Rytuose ir pietuose nuo Drungilų, Lūgnalių ir Žutautų skiria valstybiniai Bumbulių, Reiskių ir Žutautų miškai. Šiaurės pusėje seniau plytėjo Šmilkščiai, kurių žemė sovietmečiu atiteko Budriams, o dalis – Bumbuliams. Šiauriniame pakraštyje auga Margelių ir Bumbulių miškai.

Rytiniame pakraštyje išteka ir pietine-pietvakarine žemių dalimi į vakarus teka Kartenalė.

1914 m. pastatyto Liaudinskių kryžiaus memorialinis užrašas: „Juozapa ir Marcijana Lauvdinskie pundačij ant Atmintes Vesos pamelejes 1914.“
Liaudinskių kryžiaus 1923 m. įrašas: „Amžių dirvonas Tave teneklos, Nors Marije Himnus triukšmingus dainuos. 1923 ainis“.
Bumbuliai (rus. Бумбуле, Кумбуле) 1872 m. carinės Rusijos generalinio štabo karininkų parengtame Kretingos apylinkių plane
Bumbuliai (lenk. Bumbule) 1915 m. vokiečių karo topografų parengtame Kartenos apylinkių plane
Bumbuliai po Lietuvos žemės reformos. Ištrauka iš apie 1939 m. parengto Kartenos–Plungės apylinkių topografinio žemėlapio

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bumbuliai susiformavo XVII–XVIII a., kai prie kelio Kretinga–Budriai–Kuliai ir Kartenalės upelio plėšininės Kartenos dvaro žemės paribyje su Plungės dvaro valdomis ėmė kurtis naujakuriai.[4]

Žemdirbių dvasiniu gyvenimu rūpinosi Kartenos parapinės ir Budrių filijinės bažnyčios kunigai. 1802–1815 m. krikšto metrikų knygoje minimi Diržininkai, Drakšai, Kupšiai, Liaudinskiai, Lamašiai, Puplesiai, Slušniai, Talmontai, Urbonavičiai, Balsevičius, Kibišius, Stupelytė. Iš jų Liaudinskiai ir Urbonavičiai priklausė bajorų luomui. [5]

XVIII a.–XIX a. pr. Bumbuliai priklausė Kartenos dvaro Gudų vaitijai, administruojamai iš Gudiškių (Mišučių) palivarko. Kartu su Lūgnaliais sudarė vieną suolininkiją, kurios suolininkas 1813 m. buvo Pranciškus Urbonas.[6] XIX a. I pusėje buvo 7 dūmai.[7] Baudžiaviniai valstiečiai mokėjo Kartenos dvarininkams činšą, o prievoles atlikinėjo Mišučių palivarke. Mišučių dvarui 1841 m. tapus bajorų Parčevskių valda, Bumbulių žemė liko Kartenos grafo Pranciškaus Pliaterio nuosavybe.

1845 m. gyveno Mykolo Vauraus, Antano Miliaus, kito Antano Miliaus, Juozapo Miliaus, Domininko Kupšio, Marijono Liaudinskio, Nikodemo Raišuočio, Antano Tedoro, Viktorino Kutnio ir Antano Mačernio šeimynos, kuriose buvo 43 vyrai ir 51 moteris. Vaurų šeimyną sudarė 17, Kutnių – 14, Kupšių – 11, Liaudinskių ir Mačernių – po 10, o kitas – 5–8 asmenys.[8]

Panaikinus 1861 m. baudžiavą, žemdirbiai buvo priskirti Kartenos valsčiaus valstiečių luomui ir gavo teisę išsipirkti iš dvaro nuomotą ariamą žemę. 1865–1872 m. buvo 8 ūkiai,[9] o 1895 m. – 12 ūkių,[10] kurie sudarė tris gyvenvietes: kaimą, nausėdiją ir vienkiemį.[11]

XX a. pr. gyveno ūkininkai Miklovas, Stropus, Magdalena Mačernytė, Juozapas Liaudinskis, pravardžiuojamas Jūzupaila, Paulauskas, vadinamas Tėveliu, ir Vaurus, vidutiniokai J. Kupšys ir Ignas Kupšys bei mažažemiai Nikodemas Raišuotis ir A. Kubilius. Paulauskas ir Vaurus sodybas su žeme nuomojo iš Kartenos dvarininkės Sofijos Pliateryrės-Vieliopolskos, o kiti valstiečiai savo ūkius buvo jau išsipirkę. Paulausko sūnūs Leonas ir Juozapas uždarbiauti išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, dirbo Aliaskos aukso kasyklose. Į tėviškę grįžę jie įsigijo 30–40 ha ūkius Baubliuose ir Juodeikiuose. Paulauskams išsikėlus, jų ūkį iš dvaro išsinuomojo P. Pilybis.[12]

Per 100 dešimtinių valdžiusi Magdalena Mačernytė 1910 m. rugpjūčio 12 d. dalyvavo Kauno ūkio draugijos Kretingoje surengtoje gyvulininkystės pasiekimų parodoje, kurioje už užaugintą jautį buvo apdovanota III laipsnio prizu: 2 maišais trąšų, kurias įteikė Mikoliškių dvarininkai Liucijonas ir Juozapas Bronišai.[13]

1917–1920 m. kaime mirė 6 gyventojai (4 vyrai, 2 moterys), iš kurių 2 – vaikai. Dauguma jų palaidoti Kartenos parapinėse, o vienas – Budrių filijinėse kapinėse.[14]

1923 m. registruota 11 ūkių.[15] Vykdant Lietuvos žemės reformą, visa žemė 1924–1934 m. išskirstyta į vienkieminius ūkius.[16] Valstybė nusavino ir valstiečiams išdalino dvarininkės Sofijos Pliaterytės-Vieliopolskos žemę,[17] o Plungės ir Kartenos dvarų valdytą Bumbulių mišką, apėmusį 649 ha plotą, perdavė Plungės miškų urėdijos Kartenos girininkijai.[18] Šiame miške sklypą iš urėdijos 1935 m. nupirko Kartenos bažnyčia.[19]

1926 m. įkūrus Budrių parapiją, jai buvo priskirti ir Bumbulių gyventojai. Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčioje jie galėjo ne tik krikštyti vaikus ir išlydėti mirusiuosius, bet taip pat registruoti santuokas. 1922–1940 m. šeimas sukūrė 6 kaimo gyventojai.[20]

Stambiausi ūkininkai buvo Ignas Miklovas (47,88 ha), Kristina Šopagienė (38,75 ha), Pranas Stropus (34 ha) ir Marijona Vaurienė (33,75 ha). Per pirmąją sovietų okupaciją 1940 m. spalio 31 d. Kartenos valsčiaus žemės fondui iš minėtų ūkininkų ir Kartenos bažnyčios valstybė nusavino 37,73 ha žemės.[21]

1945 m. priverstiniams darbams prie Baltosios ir Baltijos jūrų kanalo statybos į Leningrado srities Dubrovkos lagerį išvežti Antanas Drungilas, Apolinaras Kupšys, Pranas Pilybis, Juozas Jundulas, Mečislovas Miklovas, Antanas Stuopelis ir Jonas Šopaga. A. Kupšys ir P. Pilybis mirė lageryje, o kiti kaliniai po metų grįžo į namus.[22]

1945–1953 m. apylinkės miškuose veikė Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanai. Jie turėjo įsirengę slėptuvę iš lagerio grįžusio Jono Šopagos ūkyje. Kartenos stribai ūkininką 1948 m. suėmė ir išsivežė. Partizanai bandė jį išvaduoti, tačiau nesėkmingai.[23] Suimtasis buvo išvežtas į lagerį Kazachstane, kuriame mirė. Jo sūnūs Ambraziejus ir Jonas su žmona ir 2 vaikais 1948 m. gegužės 22 d. ištremti į Krasnojarsko kraštą. Tą pačią dieną į Bogučianų rajoną išvežta ūkininkė Monika Vaurienė (mirė tremtyje).[24]

Sovietų saugumui slopinant partizaninį judėjimą, MGB kariuomenės 24-ojo šaulių pulko kariai ir Kartenos valsčiaus stribai kaime 1949 m. sausio 27 d. apsupo ir nužudė partizanus Julių Bumblį-Tigrą, Igną Kundrotą-Vitaminą ir Albertą Valužį-Vyturį.[25]

Per žemės ūkio kolektyvizaciją kaime 1949 m. įkurtas Butkų Juzės kolūkis, kurį sudarė 18 kiemų su 226,99 ha žemės.[26] 1950 m. į kolūkį įstojo individualiai ūkininkavęs Stepas Rojus su 14,57 ha žemės.[27] Po ūkių stambinimo, kaimas priklausė „Aušros“, vėliau – „Jaunosios Gvardijos“ kolūkiui. Įsibėgėjus melioracijai ir kolūkinių dirbamų laukų plėtrai, kaimiečiai buvo priversti palikti savo sodybas ir keltis į kitas gyvenvietes. Nuo 1979 m. Bumbuliuose buvo belikę du, o 2001–2003 m. – vienintelis gyventojas. Paskutinė sodyba nugriauta po 2005 m.

Mikrotoponiminiai vietovardžiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1935 m. Budrių pradžios mokyklos mokytojas Vincas Jankauskas surašė Bumbulių kaime 30 mikrotoponimų.[28] Jo duomenimis J. Kupšio, K. Kupšienės, J. Šopagos ir I. Miklovo ūkiuose dalis žemės vadinta Apluoku (žem. Aplouks). Tai buvęs aptvaras prie kluono gyvuliams paganyti, kurį vieni ūkininkai tarpukariu suarė, o kiti paliko visą ar tik dalį pievos. Šalia kelių Bumbuliai–Šmilkščiai–Kartena ir Budriai–Kuliai K. Kupšienės ir P. Stropaitės žemėje plytėjo Pakelio dirva, o atokiau nuo jos abiejų ūkininkių žemėje buvusi Patyrio pieva, prieinanti prie Tyro durpyno. Tyrą siekė ir Pastauninko pieva (žem. Pastauninks), patenkanti į I. Miklovo ir J. Kupšio sklypus. Iki Lietuvos žemės reformos čia buvo aptverta pieva kaimo arkliams arba veršiams ganyti.

Šiaurinėje J. Kupšio ūkio dalyje ariama žemė vadinosi Briedgauriu (žem. Breidgauris), o kita, ties riba su P. Stropaitės žeme – Paribiu (žem. Parėbis). Igno Miklovo sklype šalia valdiško miško buvusi Naujosios (žem. Naujoses) pieva, o pavasario polaidžio ir lietaus užliejama lanka vadinta Senovėmis. P. Pilybio žemėje prie kelio Budriai–Kuliai esanti dirva vadinosi Lukšiške (žem. Lokšeške), šį vardą gavusi nuo seniau ūkį iš dvaro nuomojusio Lukšio pavardės. Į pietus nuo kelio buvo ariamas Sodo Laukas (žem. Sodna Lauks), o šiaurinėje ūkio dalyje esanti dirva vadinta Pempyno Lauku.

P. Stropaitės ūkio rytinėje dalyje driekėsi miškeliu apaugusi Ganyklėlės pieva (žem. Ganyklalė), o šalia jos – Paulyčio dirva. Kita, prie valdiško miško esanti dirva, vadinosi Tarpeliu (žem. Tarpalis). Jono Šopagos žemėje stūksojo ariama Kalno Lauko kalva. Kita dirva vakarinėje ūkio dalyje vadinta Užpolverkiu (žem. Ožpolverkis), trečias dirva rytinėje dalyje – Užjauju (žem. Ožjaujis), o dar vienas ariamas sklypas į pietus nuo sodybos – Užsodniu (žem. Ožsodnis).

Vlado Šaulio ūkio vakarinėje dalyje šlapia dirva vadinta Karklų Lauku (žem. Karklas Lauks), kitas ariamas laukas į šiaurę nuo sodybos – Užjauju, o ganoma pieva rytinėje ūkio dalyje – Užtvarčiu (žem. Ožtvartis). Igno Vauraus žemėje buvusios ariamos Patyrupio (žem. Patyropis) ir Daubų Lauko dirvos, o šalia pastarosios plytėjo Kryžauskės pieva.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1845 m. ir 2011 m.
1845 m.[29] 1902 m.[30] 1923 m.sur.[31] 1959 m.sur.[32] 1970 m.sur.[32] 1979 m.sur.[33] 1989 m.sur.[34] 2001 m.sur.[35] 2011 m.sur.[36]
95 57 78 53 32 2 2 1 0


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyveno
  • Monika Malinauskaitė-Rubavičienė, Žutautų eigulio duktė, ūkininkė, Kardo rinktinės partizanė, žuvusi 1953 m. sausio 8 d. MGB Kretingos rajono poskyrio surengtos karinės operacijos metu.[37]

Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Monumentalus kryžius, pastatytas 1914 m. Juozapo ir Marcijonos Liaudinskių sodyboje giminei atminti. Monumentas betoninis, su piramidiniu postamentu, kuriame yra užrašas: „Juozapa ir Marcijana Lauvdinskie pundačij ant Atmintes Vesos pamelejes 1914.“ Jo šone 1923 m. padarytas prierašas skelbia: „Amžių dirvonas Tave teneklos, Nors Marije Himnus triukšmingus dainuos. 1923 ainis“.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
  2. ↑ Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Kretingos rajono savivaldybės gyvenamosios vietovės pavadinimo pakeitimo, gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo ir pakeitimo“. – Vilnius, 2016 m. spalio 26 d. – Nr. 1062. – Teisės aktų registras. – 2016 m. lapkričio 2 d. – Nr. 26124
  3. ↑ Julius Kanarskas. Bumbuliai: sovietmečio melioracijos sunaikintas kaimas prie Kartenalės. – Vakarų ekspresas. – 2023 m. gruodžio 26 d.
  4. ↑ Julius Kanarskas. Bumbuliai. Išnykęs kaimas prie Kartenalės. – Pajūrio naujienos. – 2023 m. gruodžio 22 d. – P. 10
  5. ↑ Kartenos RKB gimimo metrikų knyga. – 1802–1827 m. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 669, ap. 1, b. 199. – L. 104v–192
  6. ↑ Iš Mišučių valsčiaus suolininkų surinktų pinigų apskaita. – 1813 m. – Šiaulių „Aušros“ muziejus. – ŠAM I – R 11022
  7. ↑ Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 145
  8. ↑ Регистръ Кoрцянскаго прихода Римско католическаго исповѣданія 1845 года октября 11 дня. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 605, ap. 2, b. 723. – 75v–76
  9. ↑ Карта г. Ковенской, Курляндской и части Пруссіи. – Рядъ X. Листъ I. – Топ. Васильевъ, Федотовъ. – 1865–1866 и 1872 г.
  10. ↑ Карта Ковенск. губ. и части Пруссіи. – VIII-10. Тельшевск. и Россіенск. уѣзд. – Съёмка 1895 года. – Печатано въ XI-1913 г.
    Karte des deutschen Reiches. – 2. Schattern-Korciany. – Herausgegeben von der Kartogr. Abt. des Stellv. Generalstabes d. Armee 1916
  11. ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, 1903. – C. 462
  12. ↑ Vincas Jankauskas. Budrių mokyklos ir kaimų apžvalginė istorinė medžiaga. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 16, b. 26. – L. 9v–10
  13. ↑ Vienybė. – 1910 m. rugsėjo 7 d. – P. 560
  14. ↑ Kartenos RKB mirties metrikų knyga. – 1908–1921 m. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 1513, ap. 1, b. 8. – L. 126–196
  15. ↑ Lietuvos apgyventos vietovės. – Kaunas, 1925. – P. 113
  16. ↑ Kartenos valsčiaus Bumbulių kaimo skirstymo vienkiemiais byla. – 1924-08-10 – 1934-02-14. – Lietuvos centrinis valstybės archyvas. – F. 1350, ap. 1, b. 40
  17. ↑ Kartenos vls. Bumbulių k. ūkio, esančio Velepolskienės Sofijos nuosavybėje, parceliacijos planas (1:5000). – 1925-01-01 – 1925-12-31. – Lietuvos centrinis valstybės archyvas. – F. 1250, ap. 4/5, b. 160
  18. ↑ Mūsų girios. – 1933 m. – Nr. 4. – P. 298
  19. ↑ Kartenos vls. Kartenos Rymo katalikų bažnyčios Miško sklypo, pirkto iš Plungės urėdijos Bumbulių k. miško, likviduojant miško medžiagos servituto teisę, planas (1:5000). – 1935-01-01 – 1935-12-31. – Lietuvos centrinis valstybės archyvas. – F. 1250, ap. 4/5, b. 163
  20. ↑ Kartenos RKB santuokos metrikų knyga. – 1922–1940 m. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 1513, ap. 1, b. 11. – L. 20–36v
  21. ↑ Valstybinės žemės komisijos dokumentai. – Lietuvos centrinis valstybės archyvas. – F. R-764, ap. 1a, b. 294. – L. 44–49
  22. ↑ Lietuvos gyventojų genocidas 1944–1947. – Vilnius, 1998. – T. 2, d. 1 (A–J). – P. 413. – 2002. – T. 2, d. 2 (K–S). – P. 256, 524. – 2005. – T. 2, d. 3 (Š–Ž). – P. 101
    Kartenos valsčiaus gyventojai, nukentėję nuo sovietų režimo (sąrašas). – Parengė Danguolė Gedgaudienė, Julius Kanarskas, Veronika Simutienė. – Kartena: 25-oji serijos „Lietuvos valsčiai“ monografija. – Vilnius, 2012. – P. 341
  23. ↑ Stanislava Petraitienė. Brangi tylos kaina. – Švyturys. – 1966 m. liepos 28 d. – P. 3
  24. ↑ 1941–1952 metų Lietuvos tremtiniai. – Vilnius, 1993. – Kn. 1. – P. 460, 463
  25. ↑ Vakarų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. – Vilnius, 2010. – P. 195. – Nr. 49-2
  26. ↑ Kartenos valsčiaus likusio laisvo valstybinio žemės fondo vardinis sąrašas. – 1949 m. – Lietuvos centrinis valstybės archyvas. – F. 95, f. 1, a. v. 7. – L. 4
  27. ↑ Kartenos valsčiaus likusio laisvo valstybinio žemės fondo vardinis sąrašas. – 1950 m. – Lietuvos centrinis valstybės archyvas. – F. 95, f. 1, a. v. 8. – L. 2
  28. ↑ Lietuvos žemės vardynas. – Žemės vardai Bumbulių kaimo Kartenos valsčiaus Kretingos apskrities. – Surašė Vincas Jankauskas. – 1935 m. – Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centras
  29. ↑ Регистръ Кoрцянскаго прихода Римско католическаго исповѣданія 1845 года октября 11 дня. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 605, ap. 2, b. 723. – 75v–76
  30. ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  31. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  32. ↑ 32,0 32,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  33. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  34. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  35. ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  36. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  37. ↑ Lietuvos ypatingasis archyvas. – F. K-1, ap. 3, b. 934. – L. 7

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės

Budriai – 3 km KARTENA – 7 km
Vėlaičiai – 6 km 		Lubiai – 7 km
Kalniškiai – 6 km
Raguviškiai – 8 km
KRETINGA – 17 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Šiemuliai – 9 km
Žutautai – 2 km
Baubliai – 7 km 		Mikoliškiai – 7 km Reiskiai – 5 km
KULIAI – 12 km
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Bumbuliai_(Kretinga)&oldid=7160394"