Savanoris (Lietuvos kariuomenė)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Savanoris (karyba))
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Nepriklausomybės kovose - 3 Pėstininkų pulkas, 1920 m.
German volunteers; raw recruits for the Greek forces, War of 1897.jpg

Karinės tarnybos savanoris – Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) karys. Tai Lietuvos Respublikos pilietis, įstojęs į nenuolatinę (neetatinę) savanorių karo tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose. Juo tampama savanoriškai įsipareigojus (pasirašius rašytinę sutartį su Krašto apsaugos ministerija).

Šie kariai priskiriami kariuomenės aktyviajam rezervui. Kariai savanoriai nėra profesinės karo tarnybos kariai. Jie taip pat nėra pradinės privalomosios karo tarnybos (šauktiniai) kariai. Savanoriai karo tarnybai skira dalį laisvalaikio nuo įprastinės savo veiklos, pavyzdžiui, darbo ar studijų. Karinis rengimas vyksta iki 20 dienų per metus, dažniausiai savaitgaliais. Kariu savanoriu gali tapti kiekvienas Lietuvos pilietis pareiškęs norą ir atitinkantis sveikatos, fizinius bei kitus reikalavimus. 2006 metų pradžioje KASP tarnavo maždaug 6000 neetatinių karių savanorių ir apie 1000 profesinės karo tarnybos karių.

Karinė tarnyba[taisyti | redaguoti kodą]

Karių savanorių rengimas[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvos KASP savanoris pratybose

Karių savanorių rengimą sudaro tęstinės dalys:

  1. Bazinis kario savanorio kursas.
  2. Specialisto rengimas (šaulio, granatsvaidininko, minosvaidininko, kulkosvaidininko, radijo ryšio operatoriaus, šaulio - gelbėtojo ir kiti kursai).
  3. Vado rengimas (grandies vado, skyriaus vado, būrininko, kuopininko, būrio vado).
  4. Instruktoriaus kursas.

Panaikinus Aukštųjų mokyklų būrių vadų kursus studentams ir absolventams, Savanorių pajėgos dabar organizuoja atsargos karininkų rengimą.

Karių karjera[taisyti | redaguoti kodą]

Savanoriai, prisiekę Lietuvos Respublikai, gauna eilinio laipsnį. Vėliau, priklausomai nuo baigtų kursų, gebėjimų ir ištarnauto laiko gali daryti karinę karjerą KASP kaip kariai savanoriai arba eiti į profesinę karo tarnybą. Kariai savanoriai gali gauti tokius pačius karinius laipsnius, kaip ir profesinės karo tarnybos kariai. Savanoriai taip pat gali vykti į taikos palaikymo misijas užsienyje (Kosove, Afganistane). Anksčiau savanoriai tarnavo Irake, Bosnijoje. Tarnybos misijoje metu savanoriai yra atleidžiami nuo darbo išsaugant darbo vietą visą pasiruošimo ir buvimo misijoje laikotarpį.

Nekovinė karių veikla[taisyti | redaguoti kodą]

Savanorių veikla apima ne tik kovinį rengimą, bet ir dalyvavimą įvairiuose bendruomeniniuose ar socialiniuose projektuose. Kadangi savanoriai tarnauja savo gyvenamojoje vietovėje, savo mieste ar rajone, todėl mokyklų, vaikų namų, stovyklų lankymas, dalyvavimas šventėse yra neatsiejama tarnybos dalis.

Karinė apranga, ekipuotė ir ginkluotė[taisyti | redaguoti kodą]

Atgavus nepriklausomybę, karių savanorių aprūpinimas buvo silpnas, trūko aprangos ir ekipuotės komplektų. Buvo naudojama tiek SSRS gamybos, tiek labdarinė iš Danijos, Švedijos gauta ekipuotė bei apranga. Daug ką savanoriai pirkdavosi ar gamindavosi patys. Šiuo metu karių savanorių aprūpinimas ekipuote, ginklais nesiskiria nuo PKT ir šauktinių karių. Išskirtinis aprangos elementas - bordo spalvos beretė puošia savanorių galvas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Tarpukaryje[taisyti | redaguoti kodą]

Nors Savanoriška krašto apsaugos tanyba (SKAT) susikūrė 1991 01 17, tačiau pats savanorio terminas buvo vartojamas ir tarpukariu. 1918-20 metų Nepriklausomybės kovose dalį Lietuvos kariuomenės sudarė mobilizuotieji kariai (daugiausiai Rusijos imperijos armijoje tarnavę lietuviai), dalį šauktiniai (1897 m. gimimo vyrai), tačiau dalis suprasdami valstybei sunku metą atėjo patys savanoriškai. Po Nepriklausomybės kovų Lietuvos kariuomenės savanoriai buvo paleisti į atsargą ir tarnybą tęsė tik karininkai, liktiniai ir šauktiniai. Savanorių prisiminimai iš Nepriklausomybės kovų sudėti į dvitomį „Savanorių žygiai“.

Taikos meto SKAT pradininku galima laikyti Teritorinę dragūnų tarnybą.

Atgavus nepriklausomybę[taisyti | redaguoti kodą]

1989 m. kūrėsi žaliaraiščių būriai, kurie prižiūrėjo tvarką Sąjūdžio renginiuose.

1991 m. sausio 17 d. priimtas Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos įstatymas.

1998 m. Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba buvo pertvarkyta į Krašto apsaugos savanorių pajėgas, sutrumpintai — KASP. Pats kario savanorio terminas nepasikeitė.

2000 m. savanorių pajėgos buvo pati didžiausia Lietuvos kariuomenės dalis, jos sudėtyje buvo apie 10000 karių savanorių bei 2000 etatinių (PKT) karių. Šiuo laikotarpiu KASP sudarė 10 rinktinių (maždaug brigados dydžio karinis dalinys). Iš viso buvo apie 40 batalionų, 120 kuopų.

Vėliau KASP buvo stipriai mažinamos, keičiama pajėgų paskirtis, panaikinti batalionai, atsisakyta kuopų mažesniuose miesteliuose, kai kuriuose rajonų centruose.

2006 m. sausio mėnesį KASP sudarė maždaug 6000 savanorių ir 1000 PKT karių, kurie tarnavo 7 rinktinėse ir 2 eskadrilėse [1]. 2009 m. pradžioje 5 rinktinėse - 4346 savanorių [2]

Giminingos formuotės užsienyje[taisyti | redaguoti kodą]

Užsienyje taip pat yra analogiškos formuotės, kurių nariai turi pagrindinį užsiėmimą (dirba, mokosi) ir karyba jiems yra kaip hobis ar galimybė išreikšti save. Dažniausiai tokios formuotės vadinamos nacionaline gvardija ar home guard. Valstybė sutaupo lėšų, nes vieno kario parengimas yra keliolika kartų pigesnis. Tai leidžia už tuos pačius asignavimus gynybai, turėti gerokai didesnes karines pajėgas. Savanoriškos formuotės paprastai yra šiek tiek žemesnės parengties daliniai ir jos sudaro nuo pusės iki trijų ketvirtadalių visų šalies karinių pajėgumų taikos metu. Savanoriškų formuočių kariai paprastai nėra privalomai siunčiami į tarptautines misijas. JAV Nacionalinę gvardiją galima laikyti išimtimi, jos kariai sudaro didelę šiuo metu Irake esančių pajėgų dalį - į misijas jie siunčiami privalomai. Taikos metu, nevykstant į misijas šioje šalyje Nacionalinės gvardijos karių rengimas vyksta pagal principą "savaitgalis kas mėnesį, dvi savaitės kasmet". Airijos rezervo pajėgos priima netgi ne Airijos piliečius, užtenka trejus metus legaliai gyventi Airijoje. Didžiausias savanoriškų pajėgų tradicijas turi Šiaurės Europos šalys - Danija, Švedija, Norvegija, Suomija (pastarojoje šiuo metu atkūrinėjamos, nes buvo uždraustos po pralaimėjimo Antrajame Pasauliniame kare). Kai kuriose užsienio šalyse, pavyzdžiui, Švedijoje, šių formuočių kariai gali laikyti ginklą namuose.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Trečioji savanorių karta, Vytautas Voveris, Vilnius : Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, 2006
  • Savanorių žygiai: nepriklausomybės karų atsiminimai / sudaryt. P. Ruseckas, Vilnius : Muzika, 1991
  • Teritorinė gynyba: konferencijos medžiaga / Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija : 2001

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Savanoris (Lietuvos kariuomenė) – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Padaliniai[taisyti | redaguoti kodą]