Felicijonas Lelis
Felicijonas Lelis (Lialis, 1870 m. sausio 13 d. Pumpėnai – 1949 m. liepos 17 d. Velžys, palaidotas Panevėžyje) – Lietuvos visuomenės veikėjas, kunigas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1892 m. baigė Kauno kunigų seminariją, mokydamasis priklausė slaptai Šv. Kazimiero draugijai. 1892–1894 m. Kauno Šv. Trejybės bažnyčios vikaras. 1894 m. Kauno tvirtovės Rusijos karinės įgulos katalikų kareivių kapelionas. Su kareiviais dalyvavo kunigo E. Barausko laidotuvėse, dėl to apkaltintas politiniu nusižengimu ir 1894–1897 m. buvo uždarytas Kretingos vienuolyne. Kun. K. Pakalniškio paragintas 1896 m. įsteigė mėnesinį žurnalą „Tėvynės sargas“, 1897 m. perdavė jo redagavimą J. Tumui-Vaižgantui. Dirbdamas Kupiškio parapijoje suorganizavo platų knygnešių tinklą, mokė jaunimą rašto, rengė lietuviškus vaidinimus. 1901 m. perkeltas į Saudininkų (dab. Maironiai) filiją. Nuo 1904 m. kunigavo Antašavos, Budrių, Alizavos filijose, nuo 1925 m. Papilio, Velykių klebonas, vėliau – Krekenavos altaristas. Bendradarbiavo lietuvių periodinėje spaudoje.[1] Jo pavardė įrašyta Knygnešių sienelėje.
Palaidotas Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedros kapinėse.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Benjaminas Kaluškevičius. Felicijonas Lelis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 713 psl.