Pagrindinis puslapis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sveiki atvykę į Vikipediją

Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje:
216 526 straipsniai

Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.

Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale.

Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.
Rinktinė iliustracija
Savaitės straipsnis
„Short Belfast“

Short Belfast“ (arba „Shorts Belfast “) – sunkiasvoris turbosraigtinis krovininis laivas, XX a. septintame dešimtmetyje gamintas Belfaste įsikūrusios britų aviacijos įmonės „Short Brothers“. Buvo pagaminta tik 10 orlaivių, kurie visi, kariniu pavadinimu „Short Belfast C.1“ eksploatuoti Didžiosios Britanijos Karališkosiose karinėse oro pajėgose. Vėliau dalis jų buvo parduota civiliams operatoriams.

Orlaivis buvo kuriamas pagal JK KOP reikalavimus. Sunkiojo transporto orlaivio poreikį JK KOP pripažino apie 1957 m. Netrukus buvo paskelbtos techninės sąlygos tokio orlaivio pirkimui (angl. Operational Requirement ASR.371): britų kariškiai pageidavo orlaivio, galinčio dideliais atstumais gabenti įvairius karinius krovinius – artilerijos pabūklus ir valdomas raketas arba daugiau nei 200 karių arba du sraigtasparnius Westland Wessex arba tanką FV4201 Chieftain – viso bent 30 000 kilogramų krovinio, kurį orlaivis turėjo pajėgti pervežti bent 3 600 jūrmylių atstumu.

Konkursui „Short Brothers“ ketino pateikti tuo metu kurto keleivinio orlaivio „Short Britania“ krovininę modifikaciją, gavusią pavadinimą „Britanic“. Laimėjus konkursą pradinis pasiūlymas buvo gerokai modifikuotas pagal kariškių pageidavimus. Dėl biudžeto karpymo britų KOP įsigijo tik 10 šių orlaivių. Siūlymai sukurti dvi civilines modifikacijas, gavusias indeksus SC5/10A ir SC5/31, pirkėjų dėmesio nesulaukė.

Pradėjus eksploatuoti, „Belfast“ buvo didžiausias britų kariuomenės naudotas orlaivis. Tai buvo pirmasis orlaivis nuo pat pradžių buvo projektuotas su pilna „aklojo tūpimo“ – instrumentinio automatinio tūpimo sistemos įranga.

Daugiau...

gegužės 6 d. įvykiai
Lietuvoje

Pasaulyje

Savaitės iniciatyva
Ksenofonto biustas

Ksenofontas (Xenophon; g. apie 450 – m. 354 m. pr. m. e.) – senovės graikų rašytojas, istorikas, Atėnų karvedys ir politinis veikėjas. Be istorinių knygų parašė ir filosofinių. Taip pat yra parašęs porą veikalų apie žirgus ir jų paruošimą („Apie jojimo meną“ laikomas pirmuoju jojimo vadovėliu).

Būdamas Sokrato mokiniu, siekė populiaria forma pateikti Sokrato asmenį ir jo mokymą. „Kiropedijoje“ – savotiškame tendencingame istoriniame romane, kuriame aprašoma Persijos valdovo Kiro Senojo gyvenimas ir veikla, Ksenofontas vaizduoja valdovo idealą, susiedamas filosofinius mokymus su realiu politinių santykių Rytuose supratimu. Po Ksenofonto taip pat išliko „Atsiminimai apie Sokratą“, „Sokrato apologija“, „Puota“, kuriuose Sokrato mokymas pateikiamas per jo pritaikymo gyvenime prizmę. Šiuose kūriniuose daugiau vietos skiriama Sokrato asmeniui, o ne jo filosofijai.

Jis taip pat buvo vienas žymiausių antikos laikų, graikų ekonomikos mąstytojų. Jo darbuose pirmą kartą bandoma teoriškai įprasminti ekonominę graikų visuomenės tvarką. Ksenofonto žymiausias ekonomikos traktatas „Economicosas“ (arba „Apie namų ūkį“). Pagrindinės Ksenofonto ekonominės mintys:

  1. Pagal Ksenofontą – tai mokslas apie savo ūkio turtėjimą.
  2. Ekonominio gyvenimo idealas – autarkinis žemės ūkis. Žemdirbystė pagal svarbą buvo prilyginama menui.
  3. Prekyba kaip profesija buvo laikoma graiko nevertu užsiėmimu. Ksenofontas kritikavo stambiąją prekybą. Jis pasisakė už natūralų, uždarą ūkį.
  4. Nagrinėjo darbo pasidalijimo problemą. Darbo pasidalijimą Ksenofontas siejo su rinka: darbo pasidalijimas auga, plečiantis rinkai. Į ekonominės minties istoriją Ksenofontas pateko kaip mąstytojas, vienas pirmųjų nagrinėjęs darbo pasidalijimą.
  5. Nagrinėjo pinigų problemą. Ksenofontas atkreipė dėmesį į pinigus kaip į koncentruotą turtą, kurį galima panaudoti ūkio reikalams. Ksenofonto darbuose išryškintos 2 pinigų funkcijos: 1) pinigai yra mainų priemonė; 2) pinigai yra turtas. Jis pasisakė prieš prekybinį ir skolinamąjį kapitalą.
  6. Atkreipė dėmesį į vertės problemą. Vertę tapatino su vartojamąja verte. Ksenofontas vienas pirmųjų iškėlė dviejų prekės savybių problemą, t. y. naudingumo (vartojamosios vertės) ir mainomosios vertės problemą.

Galima teigti, kad Ksenofontas yra pakankamai svarbus antikos laikų ekonomikos mąstytojas, nes minimas šalia tokių garsių antikos filosofų kaip Platonas.

Daugiau…

Šios savaitės iniciatyva yra Senovės Graikijos filosofija.
Naujienos
Kiti projektai
Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga