Zdislovas Stanislovas Kostka Tiškevičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Zdislovas Stanislovas Kostka Tiškevičius
Tiškevičiai
Leliva
Leliva
Gimė 1901 m. lapkričio 6 d.
Vilniuje
Mirė 1941 m. gruodžio 21 d. (40 metų)
Altajuje
Tėvas Juozapas Tiškevičius
Motina Jadvyga Stefanija Marija Sviatopelk-Četvertinska
Sutuoktinis (-ė) Teresė Drucka-Liubecka
Vaikai Juozapas Marija Tiškevičius,
Andrius Marekas Tiškevičius,
Artūras Kazimieras Tiškevičius,
Karolis Pranciškus Tiškevičius
Veikla Lietuvos-Lenkijos bajoras, didikas, Leliva herbo grafas.

Zdislovas Stanislovas Kostka Tiškevičius (lenk. Zdzisław Stanisław Kostka Tyszkiewicz; 1901 m. lapkričio 6 d. Vilniuje, Vilniaus aps., Vilniaus gub., Rusijos imperija1941 m. gruodžio 21 d. Altajuje, Rusijos TFSR, SSRS) – Lietuvos bajoras, didikas, Leliva herbo grafas.

Užutrakio dvaras

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kilęs iš Lietuvos didikų Tiškevičių giminės antrosios Biržų šakos Kretingos linijos. Tėvas Juozapas Tiškevičius. Motina Jadvyga Tiškevičienė. Brolis Andrius Tiškevičius.

Pirmojo pasaulinio karo pradžioje su tėvais pasitraukė į Rusijos gilumą, gyveno Helsingforse (Suomijos Didžioji Kunigaikštystė). Po karo grįžo į Užutrakį.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1925 m. birželio 4 d. Varšuvos Šv. Aleksandro bažnyčioje susituokė su kunigaikštyte Terese Drucka-Liubelska (lenk. Teresa Drucka-Lubecka; 18991997 m.).

Vilniaus kraštą 1939 m. rugsėjo 1721 d. okupavus raudonajai armijai, su šeima, broliu Andriumi Tiškevičiumi ir motina Jadvyga Tiškevičiene persikėlė į Kretingą ir įsikūrė pas dėdę Aleksandrą Tiškevičių. Kretingos grafų Tiškevičių koplyčioje palaidojo 1939 m. lapkričio 27 d. mirusią motiną.

Enkavedistams Kretingą paskelbus ypatingai saugoma pasienio zona, o dvarą paėmus NKVD pasienio apsaugos brigados poreikiams, pabėgėliai buvo priversti grįžti į Lietuvai grąžintą Vilnių. Čia su šeima 1941 m. birželio 14 d. buvo suimtas ir ištremtas į Ust Pristanės rajoną, Altajaus kr., kuriame 1941 m. gruodžio 21 d. mirė.[1] Šeima baigiantis Antrajam pasauliniam karui pasitraukė į Jungtines Amerikos Valstijas.

Vaikai:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos gyventojų genocidas, 1939–1941. – Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 1999. – T. 1 (A–Ž). – P. 844

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]