Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Information icon4.svg  Šio straipsnio ar straipsnio dalies turinys tikriausiai pagrįstas tik jo objekto pateikta informacija.
Jei galite, straipsnio informaciją pagrįskite nuorodomis į antrinius šaltinius

Koordinatės: 54°40′45.88″ š. pl. 25°17′14.04″ r. ilg. / 54.6794111°š. pl. 25.2872333°r. ilg. / 54.6794111; 25.2872333

Coat of arms of Lithuania.svg
Lietuvos Respublikos
įstaiga ar institucija
Gothic Orthodox Church of the Resurrection in Vilnius.JPG
Pavadinimas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
Pavaldi LR Seimas
Įkurta 1992
Vadovas Teresė Birutė Burauskaitė
Adresas Didžioji g. 17/1, Vilnius

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) – biudžetinė įstaiga, įsikūrusi Vilniuje (direkcijos adresas – Didžioji g. 17/1). Tai tarpžinybinė valstybės institucija, tirianti genocido bei nusikaltimų žmonijai ir žmoniškumui apraiškas, Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais. Generalinė direktorė – Teresė Birutė Burauskaitė.

Nuo 1992 m. veikiantis Centras užsiima rezistencinio judėjimo tyrimais, inicijuoja genocido organizatorių ir vykdytojų teisinį įvertinimą. Taip pat rūpinasi laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimo įamžinimu, studijuoja ir skelbia buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus.


 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prioritetinės veiklos kryptys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sovietų ir nacių okupacijų laikotarpio procesų mokslinė analizė ir jos rezultatų sklaida visuomenėje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sovietų ir nacių okupacijų laikotarpio procesų moksline analize ir jos rezultatų sklaida užsiima Genocido ir rezistencijos tyrimo departamentas, kuris savo ruožtu susideda iš Istorinių tyrimų programų ir Archyvinio vardynų skyriaus, bei Specialiųjų tyrimų skyrius.

Istorinių tyrimų programų skyrius vykdo šias ilgalaikes mokslo tiriamąsias programas:

  1. Nacistinė okupacija Lietuvoje 1941–1944 m.
  2. Lietuvos sovietizacija 1940–1941, 1944–1988 m.
  3. Lietuvos laisvinimo byla Vakaruose
  4. Antisovietinis pasipriešinimas 1944–1953 m.
  5. KGB veikla Lietuvoje
  6. Neginkluotas antisovietinis pasipriešinimas 1956–1988 m.
  7. Lenkijos aneksuota Rytų Lietuva 1920–1939 m.

Šių mokslo tiriamųjų programų rezultatai nuo 1997 m. nuolat skelbiami LGGRTC leidžiamame žurnale „Genocidas ir rezistencija“, taip pat atskiruose šiems tyrimams skirtuose leidiniuose, Centro interneto svetainėse, Lietuvos bei užsienio šalių spaudoje ir kt. Siekiant jog jie būtų prieinami kitų šalių tyrinėtojams, verčiami į kitas kalbas. Rengiami pranešimai ir organizuojamos mokslinės konferencijos.

Archyvinis vardynų skyrius formuoja genocido organizatorių ir vykdytojų bei jų aukų, pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių kompiuterinį duomenų banką. Naudojant skyriuje sukauptą ir kompiuterizuotą informacinę medžiagą, leidžiamas tęstinis leidinys „Lietuvos gyventojų genocidas“ (numatyta 10 knygų, 300 tūkst. pavardžių).

LGGRTC Specialiųjų tyrimų skyrius vykdo programas:

  1. Specialieji okupacinių režimų vykdytų represijų tyrimai. Įvykiai ir vykdytojai (tyrimai atliekami teisėsaugos institucijų užsakymu)
  2. Bendri negrįžtamieji žmonių nuostoliai Lietuvoje 1944–1953 m.

Svarbiausių pasipriešinimo įvykių ir asmenų įamžinimas bei sukakčių minėjimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svarbiausių pasipriešinimo įvykių ir asmenų įamžinimą bei sukakčių minėjimą įgyvendina Memorialinis departamentas. Jis vykdo šias ilgalaikes programas:

  1. Gyvoji atmintis (istorinių įvykių dalyvių bei liudytojų atsiminimų fiksavimas ir įamžinimas videojuostose)
  2. Memorialinių vietovių ir statinių inventorizacija bei sąvado sudarymas
  3. Tremties ir kalinimo vietos (atsiminimų ir kitos informacijos kaupimas, duomenų bazės kūrimas)
  4. Atminimo ženklai, simboliai ir paminklai (koordinuojamas ir vykdomas rezistencinio judėjimo įamžinimas visoje Lietuvoje).

Labai svarbi Memorialinio departamento veiklos sritis – muziejinė veikla, vykdoma žinybiniame Genocido aukų muziejuje ir jo padalinyje – Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse. Renkamos, sisteminamos ir saugomos muziejinės vertybės, rengiamos parodos ir ekspozicijos, organizuojami teminiai renginiai, aptarnaujami lankytojai.

Darbas su jaunimu[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Darbas su jaunimu, siekiant pagilinti mokyklų programose dėstomos XX a. istorijos žinias, ugdyti gebėjimą savarankiškai vertinti istorijos procesus, vykdomas per Memorialinio departamento edukacines programas:

  1. Pilietinio ir tautinio ugdymo edukacinę programą „Okupacijų istorija jaunimui“
  2. Muziejinę edukacinę programą „Atverta istorija“

Pilietinio ir tautinio ugdymo edukacinė programa „Okupacijų istorija jaunimui“ įgyvendinama per nacionalinį mokinių konkursą „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ ir istorines-pažintines vasaros stovyklas.

Muziejinę edukacinę programą „Atverta istorija“ sudaro teminės ir apžvalginės ekskursijos, edukaciniai užsiėmimai ir dokumentinių filmų demonstravimas Genocido aukų muziejuje ir Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse. Vykdant edukacinių programų sklaidą, rengiami pristatymai ir edukaciniai užsiėmimai išvykose, seminarai švietimo institucijų darbuotojams, konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ darbų parodos ir kt.


Kitos veiklos kryptys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

LGGRTC techniškai aptarnauja Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisiją, kuri teikia išvadas dėl kario savanorio, laisvės kovų dalyvio ir nuo okupacijų nukentėjusiojo asmens teisinio statuso pripažinimo, išduoda nustatytos formos pažymėjimus ir tvarko jų apskaitą.

Prie LGGRTC veikia socialines programas vykdantis ir įamžinimo darbus finansuojantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir atminimo įamžinimo fondas.


Tarpinstitucinis ir tarptautinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

LGGRTC dalyvauja įgyvendinant vyriausybines programas (pvz., Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių, Holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo metų minėjimo), tarpinstitucinius planus (pvz., Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių kapų ir palaidojimo vietas žyminčių paminklų priežiūros), tarptautinių darbo grupių ir institucijų veikloje (pvz., Europos atminties ir sąžinės platformos), aktyviai bendradarbiauja su panašiomis užsienio šalių institucijomis (pvz., Lenkijos Tautos atminties institutu (IPN), Totalitarinių režimų studijų institutu Čekijoje, Rusijos moksliniu informaciniu centru „Memorial“).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]