Pševorsko kultūros gyvenvietės nebuvo įtvirtintos; žmonės gyveno antžeminiuose stulpinės konstrukcijos pastatuose, retesniais atvejais – pusiau žeminėse. Verstasi žemdirbyste (rasta pjautuvų, geležinių noragų) ir gyvulininkyste, puodininkyste, kalvyste, buvo daromi juvelyriniai dirbiniai. Plokštiniuose kapinynuose (degintiniuose kapuose) aptikta keramikos, geležinių ginklų, papuošalų.
Dėl kultūros gyventojų lingvistinės priklausomybės nėra sutariama. Kai kurių autorių teigimų, Pševorsko kultūra priskiriama slavams.[1] Kiti ją tapatina su germanų kalba kalbėjusiais vandalais. Antikos autoriai minėjo šioje teritorijoje gyvenusius lugijus.
↑Pševorsko kultūra. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 251 psl.