Borščevo kultūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Borščevo kultūra arba Romnų–Borščevo kultūra – VIII a. – X a. archeologinė kultūra. Pavadinimas kilo nuo 19281929 m. P. Jefimenkos tyrinėto piliakalnio prie Borščivo (Borščevo) miesto (Ukraina).

Arealas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Borščevo kultūra buvo paplitusi nuo Dniepro vidurupio ir aukštupio iki aukštutinės Okos ir aukštutinio Dono baseinų. Į šiaurės vakarus nuo Borščevo kultūros vyravo viatičiai, į pietryčius – Saltovo kultūra.

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žmonės gyveno įtvirtintuose piliakalniuose; rasta pusiau žeminių pastatų, sujungtų vidiniais perėjimais, komplekso liekanų. Prie jų šliejosi patalpa grūdams malti – rasta rankinių girnų. Manoma, kad čia buvo įsikūrusi didžioji patrilokalinė šeima. Gyventojai vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste, iš dalies žvejyba ir medžiokle. Prekiavo su stepių gyventojais ir arabais. Rasta molinių indų, arabiškų monetų, geležinių dirbinių. Mirusiuosius laidojo sudegintus. Borščevo kultūra priskiriama rytų slavams. Iš Borščevo kultūros tyrimų žinoma apie kaimo kultūrinį ir socialinį gyvenimą Kijevo Rusios kūrimosi laikotarpiu.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Borščevo kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 372 psl.