Vištyčio regioninis parkas
| Vištyčio regioninis parkas | |
|---|---|
| IUCN V kategorija (saugomas kraštovaizdis) | |
 Piliakalnių ežeras ir Vištyčio ežeras
| |
| Vieta: | Vilkaviškio rajonas,  Lietuva
|
  Vištyčio regioninis parkas | |
| Koordinatės: | 54°26′0″ š. pl. 22°47′0″ r. ilg. / 54.43333°š. pl. 22.78333°r. ilg. |
| Plotas: | 108,33 km² |
| Įkurtas: | 1992 m. |
| Valdymas: | Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba |
 Vikiteka: |
Vištyčio regioninis parkas |
Vištyčio regioninis parkas – regioninis parkas pietų Lietuvoje, Vilkaviškio rajono pietvakariuose, pasienyje su Lenkija ir Karaliaučiaus kraštu. Užima 108,33 km² plotą, iš jo 49 proc. užima miškai. Parko direkcija įsikūrusi Vištytyje.
Parko vakariniame pakraštyje telkšo Vištyčio ežeras, stūkso Pavištyčio kalva (282 m). Parkas įsteigtas 1992 m. rugsėjo 24 d., siekiant išsaugoti Suvalkų kalvyno kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą ir kultūros paveldo vertybes.[1]
Gamtos vertybės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vertingiausi parko gamtiniai objektai: skardis sufozinis cirkas, plokščiakalvės, suopkalnis, rieduliai.[2]
Pavištyčio-Dunojaus ketera – tai pati aukščiausia Lietuvoje Suvalkų moreninės aukštumos dalis su Dunojaus, Pavištyčio, Stankūnų kalvomis nuo Vištyčio ežero iškilusi net 110 metrų. Labai vaizdingas ir Kylininkų kalvynas.
Vištyčio ežeras – ketvirtas pagal plotą Lietuvoje, jo pakrantėse esantis šaltinis dėl savo gydomųjų savybių pramintas Šventuoju šaltinėliu. Taip pat yra keletas mažesnių ežerėlių: Dunojavas, Piliakalnių ežeras, Vartelių ežeras, Pakalnių ežeras, Beržinis ir kt. Drausgirio ir Vištytgirio miškuose auga 300 metų senumo ąžuolynai su skroblo ir liepos priemaiša, 200 metų senumo pušynai ir eglynai, juose gausu retų augalų bei gyvūnų. Didysis Vištyčio akmuo, dar vadinamas pėduotuoju, stebuklinguoju, yra šeštas pagal dydį Lietuvoje.
Keliautojus kviečia aukščiausios šio krašto kalvos: Dunojaus kalnas (285 m), Janaukos kalnas (282 m), Pavištyčio kalnas, o pačiame pasienyje su Lenkija – Statkūnų kalnas (285,5 m), nuo kurių atsiveria raiškūs Sūduvos moreninio kalvyno vaizdai.
Kultūros paveldas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Praeitį mena Dabravolės, Pavištyčio ir Vištyčio piliakalniai. Vištytis – tai viena gražiausiai tvarkomų Marijampolės apskrities gyvenviečių, miesto teises gavęs dar 1570 m. Vištyčio kraštas garsus knygnešiais. Apie juos ir kitus žymius kraštiečius surinkta medžiagos Vištyčio P. Kriaučiūno vidurinės mokyklos kraštotyros muziejuje.
Laisvalaikis ir pramogos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vištyčio ežeras puikiai tinka žvejybai ir maudytis. Parko lankytojai dažniausiai apsistoja „Viktorijos“ motelyje ar „Pušelės“ kempinge. Čia veikia valčių, vandens dviračių nuomos punktai. Yra šaudykla, biliardinė, lauko teniso, krepšinio, tinklinio aikštelės.
Vištyčio ežero dugnas gana švarus. Nors ežeras ir puikiai tinka buriavimui, tačiau buriuoti nerekomenduojama dėl neaiškaus valstybinės sienos pažymėjimo.
Parke švenčiamos Užgavėnės, Joninės, vyksta Tautodailininkų dienos.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“. 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. I-2913. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas. Nuoroda tikrinta 2024-10-20.
- ↑ http://www.vistytis.puslapiai.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=851%3A-vitytis-akmen-kratas&catid=1%3Alatest-news&Itemid=62 Archyvuota kopija 2014-08-21 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| ||||||||||||||
| |||||||||||||||||